Daukanto g. 10, Palanga, Lietuva

info@psvcentras.lt

Kvėpavimas

KvepavimasAr kada nors susimąstėte, kiek kartų per parą mes įkvepiame ir iškvepiame, ar pastebime kaip kvėpuojame ir pan.?

Žmogus valgo tik kelis kartus per dieną, tačiau beveik viską “žino” apie tai, kaip maitintis, ko vengti, ką pirkti. Žino kaip kada rengtis, naudojasi įvairiomis sveikatinimo praktikomis, leidžia aibę pinigų spa procedūroms, masažams, pilingams, psichologinei pagalbai, lanko meditacinius užsiėmimus, fitness klubus, praktikuoja pozityvų mąstymą ir pan. Tačiau beveik nieko arba labai mažai žino apie kvėpavimą.

Žinios apie kvėpavimą

Dažnas nustemba kai sužino, kad mes visi per parą įkvepiam ir iškvepiam vidutiniškai 25 tūkstančius kartų, ir tik tada susimąstom kiek svarbi yra kvėpavimo kokybė. Daugeliui tarsi savaime suprantamas dalykas – kvėpuoji ir tiek. Pasitaiko diskusijų apie kvėpavimo “pilvu” ar kvėpavimo per nosį naudą, pristatomi lietuvio ausiai nesuprantami pavadinimai – pranajama, mindfulness, dažniausiai siūlomos kvėpavimo praktikos ir teorijos tik specialiai tam skirtų užsiėmimų metu, o kaip ir kodėl kvėpuoti likusį sąmoningą paros laiką tinkamai nepaaiškinama ir nemokama. Žinių stoka šioje srityje yra tragiška. Kodėl tragiška? Ogi todėl, kad nepilnaverčio kvėpavimo pasekmės dažnai tokios ir būna.

Žmogaus fiziologija

Žmogaus fiziologija paremta keliomis pagrindinėmis autonominėmis sistemomis, t.y. savarankiškai veikiančiomis, susiformavusiomis savo veikimo principus ilgos evoliucijos sąlygomis. Jos funkcionuoja nepriekaištingai tol, kol žmogaus minties, proto, išorinės veiklos įtaka nepradeda “redaguoti” organizmo sugebėjimo tinkamai atsakyti į įvairius iššūkius. Apie tas sistemas esame girdėję – širdies ir kraujagyslių, nervų, limfinė, endokrininė (hormoninė), respiratorinė sistemos. Keturios iš jų, anot modernios medicinos, yra autonominės, penktoji – respiratorinė, kitaip, kvėpavimo – yra pusiau autonominė.

Mes galime sąmoningai keisti kvėpavimo dažnį, ritmą, gylį ir pan. Tačiau ši sistema funkcionuoja ir be mūsų proto pastangų, t.y. autonomiškai/savarankiškai.

Iki žmogui išradus ir pradėjus naudoti elektrą, jo gyvensena, įpročiai vystėsi gana apibrėžtuose gamtos principų rėmuose. Žmogus dirbo, miegojo ir ilsėjosi saulės užduotu ritmu ir dažniausiai harmonijoje su aplinkiniu pasauliu. 

Šiuolaikinis gyvenimas

Šiuo atveju nekalbama apie karus ar masines ligų pandemijas, kurie karts nuo karto labai išbalansavo bendrą žmonijos vystymąsi visomis prasmėmis.

Tačiau, išradus elektrą ir efektyviai ją naudojant įvairiose profesinėse praktikose, vis daugiau žmonių pradėjo gyventi nauju ritmu, kurį sąlygojo jau nebe gamta, bet vis spartėjantis progresas. Ypač miestuose. Žmogus vis labiau tolo nuo prigimtinės aplinkos.

Pasikeitęs žmonių gyvenimo ritmas

Atsiradus naujoms technologijoms visi tikėjosi geresnio ir lengvesnio gyvenimo, tačiau dažnam įvyko atvirkščiai – noras užsidirbti, konkuruoti ir vartoti galutinai užgožė natūralų ir harmoningą vystymąsi, vis labiau įdarbinant ar net eksploatuojant žmogų. Net jei tai nesusiję su fiziniu krūviu, šiuolaikinis žmogus “dėvisi” daug greičiau, nes protinė veikla ir modernioje visuomenėje įsigalėjęs įvairaus pobūdžio stresas alina dar labiau. Yra įrodyta, kad protinė veikla reikalauja milžiniško energijos kiekio, o dar tas nelemtas stresas.

Kvepavimo pratimai

Per pastarąjį šimtmetį ne tik pasikeitė gyvensena, bet ir susiformavo nauji įpročiai, įgūdžiai

Pasikeitęs elgesys pakeitė fiziologinius parametrus. Kūnas visomis išgalėmis stengiasi prisitaikyti, tačiau ilgos evoliucijos metu įtvirtinti veikimo principai negali pasikeisti per kelis dešimtmečius ar šimtmečius.

Viso to pasekoje žmogus pradėjo kvėpuoti kitaip. Nuo nuolatinės įtampos ir streso, neturint galimybių tinkamai ilsėtis, sutriko žmogaus nervinės sistemos balansas. 80% ir daugiau laiko žmogus būna taip vadinamoje simpatinės nervų sistemos fazėje, t.y. išlieka aktyvus. Ilgainiui žmogus ima kvėpuoti paviršutiniškai ir per tankiai. Mūsų centrinė nervų sistema, reaguodama į nuolatinį stresą, hormonų pagalba atitinkamai aktyvuoja ląstelių veiklą. Todėl ląstelės beveik nuolat būna “kovos” būsenoje, joms nuolat reikia padidinto deguonies kiekio. Tačiau tankus (stresinis) ir nepilanvertis kvėpavimas jo neužtikrina, o atvirkščiai – susiformuoja nuolatinis deguonies deficitas, todėl ląstelės silpsta, prasideda uždegiminiai procesai pačiame organizmo centre. 

Kelios atostogų savaitės gulint pliaže ar jacuzzi vonioje negali kompensuoti per visus metus susikaupusių streso pasekmių. Griebiamasi farmacinio sektoriaus per medikus teikiamų dažnai cheminiu pagrindu sukurtų alternatyvų. Gydoma simptomatika, t,y pasekmės, bet ne priežastys. Gal to ir siekiama?

Kaip gydyti ligą?

Visai kitas požiūris yra nukreiptas į pastangas sveikatą grąžinti padedant organizmui pačiam nugalėti negalią/ligą/virusą ar pan. 

Efektyviausia, kai kūnas pats priešinasi ir nugali ligą, tuo pačiu “išmokamas’ tinkamai ir greitai reaguoti ir kitą kartą užpuolus jam paimtam patogenui. Būtina suprasti, kad jokie vaistai, papildai, probiotikai ar kitos dažniausiai siūlomos priemonės nepadės jei organizmui paprasčiausiai trūksta deguonies. Todėl rimtos medicinos šalininkai nepradeda gydyti paciento tol, kol neatstato imuninės sistemos gebėjimo priešintis ligai. O ji tiesiogiai priklauso nuo ląstelių aprūpinimo deguonimi.

Taigi, viskas labai paprasta – teisingas ir pilnavertis kvėpavimas nuolat – mūsų sveikatos garantas.

Kitas aspektas yra vagus nervo (tiesiogiai įtakojančio homeostasis – healthy physio – logical balance) efektyvumas. Teisingas kvėpavimas per šios nervų sistemos ašį įgalina paveikti viso organizmo, o ypač širdies ir kraujagyslių veiklą. Diafragminis kvėpavimas gerokai sušvelnina ilgalaikės simpatinės būsenos pasekmes t.y streso įtaką.

Limfinė sistema stimuliuojama diafragmos pagalba. Ši savo ruožtu tiesiogiai susijusi su kvėpavimu.

Daugiau: WHM instruktoriaus paskaitose, bei praktiniuose užsiėmimuose Palangos Sveikatingumo Centre

Pasidalinti

Nėra komentarų

Rašyti komentarą

KĄ VALGYTI VAKARE, KAD NEAUGTŲ SVORIS?