top of page

Ilgalaikis lėtinis stresas arba lėtinio nuovargio sindromas

Kas yra vadinama stresu?

Stresu vadinama didelė nervinė įtampa, stiprus emocinis jaudulys, kurį dažniausiai sukelia beprotiškas šiuolaikinio gyvenimo ritmas. O jeigu stresas lydi nuolat?, organizmas nebeturi laiko atsigauti. Kodėl taip yra, kas kaltas ir kaip su tuo tvarkytis? Mes ir pabandykime pasiaiškinti, kad lėtinis stresas netaptų nuolatiniu jūsų gyvenimo palydovu.

Streso metu išsiskiria daugybė įvairių hormonų, kuriuos gamina antinksčių liaukos, o tarp jų kortizolis ir adrenalinas. Mus šiuo atveju domina kortizolis (streso hormonas) ir štai kodėl: didelis kortizolio kiekis mobilizuoja maistines medžiagas ir iš organizmo ,,išima“ baltymus.


Jeigu stresas tęsiasi ilgai, ar organizmas nusilpsta?


Taip, nes visų sistemų, ląstelių atsistatymui būtini baltymai, o jų nėra. Net nesvarbu, kiek baltymų suvalgote, didžioji dalis baltymų, kurie patenka į organizmą verčiami gliukoze. Neįmanoma to kompensuoti, netgi jeigu jūs suvalgysite po 1 kg mėsos kiekvieną dieną.


Kortizolis tai kaip garsinis signalas mūsų organizmui, tai signalas kepenims,

Kad šios į kraują išskirtų sukauptą cukrų, kuris reikalingas raumenų ir smegenų energijai. Papildomai baltymai suskaidomi iki aminorūgščių, o glikogenas iki gliukozės. Viskas, kas geriausia: turi patekti į raumenis ir smegenis. Problema ta, kad lėtinio streso metu baltymų pavertimas (sintezė) gliukoze tampa prioritetiniu būdu energijai gauti. Ir tas tęsis tol, kol organizme bus didelis kiekis kortizolio. Toliau skaitydami šį straipsnį, jus rasite nuorodas į naujausius mokslinius tyrimus, taip pat būdus: kaip sumažinti kortizolio kieki?. Iš pradžiu sužinosite kas didina jo kiekį, ir ko reikėtų vengti?, bet apie viską iš eilės.


Tai kas gi kaltas, dėl lėtinio streso?

Per visus mūsų centro 6 gyvavimo metus, teko išgirsti įvairiausiu, įžymių lektorių, gydytojų paskaitų. Praktiškai visi jie kalba apie tą patį, kad pirminės ir pagrindinės žmogaus problemų, ligų priežastys - ilgalaikis lėtinis stresas. Jeigu paskaita apie sveika maistą, tai dažniausiai beveik visi skundžiasi , viršsvoriu, nekontroliuojamu - emociniu valgymu, prašo patarimų, kaip suvaldyti pilvapenystę?. Jeigu paskaita apie ‘’Mindfulness’’meditacija, išaiškėja, kad daugumą klausytojų vargina įtampą, jie jaučią baimę, nerimą. Tai pasekmės, o priežastys?, dažniausiai ilgalaikis lėtinis stresas, kuris yra pastoviai palaikomas didelio kortizolio (streso hormono) kiekio organizme. O kodėl ir kaip atsiranda didelis kiekis kortizolio žmogaus organizme?, apie tai pakalbėsime šiek tiek vėliau, bet pirma: pasiaiškinkime, kaip organizmas naudoja energiją normaliomis sąlygomis ir kas keičiasi streso metu?


Kokie pagrindiniai energijos šaltiniai žmogaus organizme?

Tai angliavandeniai, kurie sandėliuojami glikogeno pavidalu mūsų raumenyse, kepenyse ir riebalai, kurių daugiausia yra pilvo srityje ir raumenyse. Tuo tarpu baltymai, tai pagrindinė organizmo naujų ląstelių ir audinių statybinė medžiaga.


Kodėl pagrindinis kaltininkas yra kortizolis ir jo didelis kiekis organizme?

Taip, kortizolis pagrindinis kaltininkas, bet tam, kad šitą išsiaiškintume turime suprasti, kaip organizmas gamina energiją streso metu?

Organizmui reaguojant į stresą, suaktyvinama antinksčių veikla, gaminasi kortizolis, tai atsakas į nuovargį, fizinį krūvį, badą, baimę ir kitas kritines situacijas. Kortizolis dar vadinamas streso hormonu, jis skirtas mobilizuoti maistines medžiagas, įskaitant raumenis ir baltymus. Baltymai suskaidomi iki aminorūgščių, o glikogenas iki gliukozės, vyksta gliukoneogenezė ir kraujyje pakyla gliukozės ir aminorūgščių lygis.


Kokie žaibiški pokyčiai vyksta streso metu?

Šiuo kritiniu atveju mūsų kūnas didelę dalį energijos nukreipia į raumenis ir smegenis, nes galbūt reikės bėgti, kovoti, greitai priimti sprendimus. Greičiau ima plakti širdis, pakyla kūno temperatūra, padidėja kraujospūdis, sukietėja raumenys, didinama cholesterolio gamyba ir tirštėja kraujas, susiaurėja kraujagyslės, išsiskiria endorfinai - natūralūs nuskausminamieji, sulėtėja virškinimas, mažėja virškinimo fermentų sekrecija. Didelė dalis deguonies nukreipiama į raumenis ir smegenis, padažnėja kvėpavimas, dėl to kenčia diafragma, kiti kūno organai.


Ką padaro streso hormonas kortizolis?

Kortizolis mobilizuodamas maistines medžiagas iš organizmo ,,išima“ baltymus, ir juos „suvalgo“, tuo metu baltymų sąnaudos padidėja 5 - 7 kartus, tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualių savybių, pvz.: medžiagų apykaitos, psichologinio atsparumo ir t.t. Baltymai neturi sandėlio žmogaus organizme, jie tiesiog sudaro apie 17 proc.visos kūno masės. Jeigu stresas užsitęsia, tai tiesioginis smūgis visoms organizmo sistemoms ir pirmoje vietoje nukenčia imunitetas, jis sunyksta, nes tik su baltymų pagalba vyksta organizmo regeneracijos atsistatymo procesai. Sunyksta raumenys, organizmui pradeda trūkti jėgų, tampa sunku judėti. Spazmuoja kraujagyslės aplink sąnarius, žmogus nuo streso gali net nepaeiti.


O kaip padėti sau ir kuo naudingas gali būti trumpalaikis stresas?

Gerai, jeigu tai trumpalaikis stresas, kuomet trumpam mobilizuojamos organizmo sistemos bei resursai, taip paskatinami ir tokiu būdu įjungiami per milijonus metų susiformavę ,,išgyvenimo mechanizmai’’. Kanados gydytojas endokrinologas Gansas Selje yra pasakęs: “Gyvenimas be streso – tolygus savižudybei“, jis turėjo omenyje trumpalaikį stresą. Gamtoje nėra ilgalaikių stresų, vien trumpalaikiai. Gyvūnai negalvoja, ar po mėnesio bus žolės, vandens?, tiesiog valgo, bėga, nes vejasi plėšrūnas, jeigu pabėgo, toliau minta žole. Trumpalaikis stresas gydo, nes tai adaptyvus dirginančio nerimo priėmimo mechanizmas, užtikrinantis rūšių išlikimą ir pagerinantis visų kūno sistemų darbą. Tuo tarpu ilgalaikis lėtinis stresas mus niokoja, žudo!. Bėda ta, kad mūsų dabartinis gyvenimas, tai vienas nesibaigiantis, ilgalaikis stresas.


Kokios gyvenimiškos situacijos sukelia ilgalaikį stresą?

Mokslininkai padarę tyrimus nustatė, kad apie 99 proc. žmonių gyvena, arba prisiminimais apie praeitį, tai sukelia apatiją, depresiją, beviltiškumą, arba projektuoja į ateitį, o tai sukelia nerimą, pyktį, baimę, įtampą. Labai dažnai žmonės gyvena ne savo gyvenimus, viena būsena, tai kas jau buvo, to jau nėra. Kita būsena, tai ko dar nėra, svajonės, projektai - visiška nežinomybė ir tas gąsdina.

Dažniausiai, kada ateina ta diena, atrodo, kad viskas jau pasiekta, ta išsvajota ateitis, bet ne ir vėl viskas iš naujo, vėl viską metame tolyn į miglotą ateitį, galime pasakyti: ‘’Visą naktį, klojame lovą į kurią dažniausiai taip ir neatsigulame ir taip kiekvieną dieną.


Kokių situacijų reikėtų vengti?

Informacinio, ‘’gerųjų naujienų’’ srauto ir automatiškai iš to kylančių pergyvenimų, pvz.: nerimo dėl Lietuvos ateities, dėl darbo, atlyginimo, pensijos, tėvų, vaikų: jų sveikatos, priežiūros, mokslų ir jų ateities, o kur mašina, butas, kompiuteris, telefonas, sąskaitos už paslaugas, įvairiausi kiti įsipareigojimai ir t.t. Dažniausiai visko trūksta, trūksta dabar, viskas yra ne taip!. Galu gale, mūsų protas išveda mus iš proto. Mes ateitį įsivaizduojame vienaip, o dažniausiai viskas būna kitaip.

Reikėtų vengti visų situacijų, keliančių įtampą, pyktį, baimę, nerimą.


Stresas gali atsirasti dėl įvairių nepalankių veiksnių,


sunkios fizinės treniruotės, traumų poveikio. Stresą sukelia išgąstis, triukšmas, konfliktai šeimoje ir darbe, kasdieniai rūpesčiai, nesaugumo pojūtis, socialinės problemos, įtemptas darbas, nuolatinė skuba, ar netgi oras. Dar kartą norisi priminti, kad organizmui reaguojant į stresą, suaktyvinama antinksčių veikla, gaminasi kortizolis, padidėja baltymų sąnaudos ir t.t. Naujausių mokslinių tyrimų rezultatai ir papildomi neigiami faktoriai, įtakojantis kortizolio padidėjimą:


1. Lėtiniai uždegiminiai procesai,

Kortizolis gali padidėti dėl lėtinio uždegimo. Uždegimas imituoja stresą ir sukelia jautrumo sumažėjimą kortizoliui, dėl to padidėja jo lygis. (www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25825158)

2. Alkoholio vartojimas,

Per didelė alkoholio intoksikacija (tyrimas: 1 dalis degtinės ir 2 dalys nealkoholinio gėrimo) tiriamųjų kortizolio lygis padidėjo 233,13 proc. (www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23252809)

3. Depresija,

Depresija sutrumpina gyvenimą, padidėja ne tik savižudybių, navikų, bet ir širdies kraujagyslių ligų rizika. Neurozinė depresija atsiranda dėl ilgalaikio lėtinio streso. Depresija nėra silpnumo požymis, tai ženklas, kad per ilgai bandėte būti stiprūs. Vienas iš lėtinio streso žymenų yra kortizolis seilėse. (www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12377293) (www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17640152)


Tai ką daryti, kaip susitvarkyti su savo mintimis ir taip pakeisti gyvenimą?

Norint susitvarkyti su savo mintimis ir emocijomis - nerimu, įtampa, baime, reikia keisti sąmonės būseną: būti ,,čia ir dabar“, nes meditacijos esmė - gyventi ir būti esamuoju laiku, vienu metu atlikti tik viena darbą. Metodo esmė: valingas dėmesio sutelkimas į norimą objektą, suvokiant realybę tokią, kokią ji yra iš tiesų!. Praktikuojančiajam reikia nuolat atsigręžti į dabartinį momentą ir jame būti, kad ir kas tuo metu vyktų. Nepergyvenkite!. Vadovaukitės lietuviu liaudies patarle, kuri sako: ,,Dievas davė dantis, duos ir duonos.’’ Tikrai duos, nepergyvenkit ir gyvenkite esamuoju laiku ,,čia ir dabar’’ ir jokio ilgalaikio projektavimo!!.trumpalaikis gali būti.


Pabaigai, naujausi moksliniai tyrimai:

Papildomi teigiami faktoriai, įtakojantis kortizolio sumažėjimą:

1. Meditacija,

    2018 m. atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas parodė, kad sąmoningo elgesio Mindfulness meditacija, sumažino kortizolio kiekį 26 proc. Apie tyrimą galite pasiskaityti čia


2. Masažas,

   Sergant depresija arba esant lėtinio streso sindromui, masažas padidina serotonino kiekį šlapime 28 proc., dopamino 31 proc., tuo tarpu kortizolį sumažina vidutiniškai 31 proc. Apie tyrimą galite pasiskaityti čia



35 peržiūros0 komentarų

Naujausi įrašai

Rodyti viską

Comentarios


bottom of page