Medžiagų apykaita, kitaip dar yra vadinama metabolizmu. Tai procesas, kurio metu organizmas degina kilo kalorijas energijai gauti. Tuo pačiu metu organizmas gamina ir naudoja energiją, bei kalorijas visoms aktyvumo rūšims.
Metabolizmas yra procesų visuma, apimanti kvėpavimą, nervų sistemos funkcionavimą, kraujo apytaką, medžiagų iš maisto bei gėrimų pasisavinimą, ir visa tai paverčia energija.
Kiekviena organų sistema nuo hormonines iki virškinimo sistemos savo darbe priklauso nuo to, kaip greitai ląstelės sugeba gaminti energiją. Kuo aktyvesnė medžiagų apykaita, tuo aukštesnis imunitetas, geresnis vaisingumas ir seksualinė sveikata, ilgesnis gyvenimas ir t.t.
Su amžiumi raumenų masė sumažėja, padidėja riebalų masė, sulėtėja metabolizmo procesai. Prasideda hormonų disbalansas, įvairūs neurologiniai pokyčiai.
Dažniausiai lėtėjančią medžiagų apykaitą lemia:
sumažėjęs fizinis aktyvumas,
raumenų masės praradimas,
vidaus organų senėjimas.
Lėtėjantis metabolizmas yra daugelio sveikatos problemų pagrindas, tokių kaip nutukimas arba II tipo diabetas.
Sveiki žmonės dažnai nori pagreitinti medžiagų apykaitą, kad galėtų valgyti tai kas jiems patinka, negalvodami apie viršsvorį, ir kad nereikėtų lieti prakaito sporto salėje. Esant greitam metabolizmui, daugiau kalorijų sudeginama poilsio metu. Metabolizmą galite paspartinti, tačiau metodai ne visada yra saugūs ar net legalūs. Steroidų hormonų pagrindu, sukurti preparatai ir kai kurie vaistai, suteikia greitą efektą, tačiau jų vartojimas yra susijęs su labai didele medicinine rizika ir įstatymų pažeidimu.
Kaip pagreitinti medžiagų apykaitą nepakenkiant savo sveikatai?
Visų pirma, reikia skatinti bendrą dienos aktyvumą ir padidinti raumenų masę. Kuo daugiau energijos sunaudojama dienos metu, tuo daugiau kalorijų kūnas sudegina naktį norėdamas atsistatyti ir atkurti savo atsargas. Kuo daugiau raumenų, tuo daugiau energijos reikia jų gyvybinėms funkcijoms palaikyti.
Pasaulinė sveikatos organizacija, rekomenduoja 75–150 minučių intensyvių (arba 150–300 minučių vidutinio sunkumo) aerobinių pratimų per savaitę, tai atitinka 7–8 tūkstančius žingsnių per dieną.
Metaboliniai veiksniai, kurių negalima koreguoti, vadinami statiniais parametrais:
paveldimumas;
lytis;
kūno tipas;
amžius.
Dinaminiai parametrai, kurie gali būti pakeisti:
kūno svoris;
psichoemocinė būsena;
dieta;
hormonų gamybos lygis;
fizinis aktyvumas.
Medžiagų apykaita taip pat priklauso nuo visų aukščiau paminėtų dalykų sąveikos. Jei teisingi antrosios grupės veiksniai, jie gali šiek tiek paspartinti, arba sulėtinti metabolizmą.
Štai jums 4 paprasti būdai kaip paspartinti medžiagų apykaita:
Judėjimas – trumpi (iki 30 sekundžių) intervaliniai pagreitėjimai.
Pagal efektyvumą numeris vienas – yra judėjimas. Visi kūno judesiai lemia kalorijų deginimą. Kuo aktyvesnis jūs esate, tuo didesnė jūsų medžiagų apykaita. Net labai paprasta veikla, tokia kaip stovėjimas, vaikščiojimas ar namų ruošos darbas, ilgainiui suteikia gerų rezultatų.
Įdomų mokslinį tyrimą atliko Anglijos, Birmingemo ir Notingemo universitetų mokslininkų grupė, kuriai vadovavo profesorius Jamie Timmonsas. Pasirodo užtenka sportuoti 12 min. į mėnesį, tam, kad turėtum puikią figūrą. Sportuojant pagal SIT sistemą (intervaline treniruote) 12 min. per mėnesį, atitinka 16 valandų treniruotes per mėnesį sporto salėje. Atliekant trumpą intervalinį pagreitėjimą 70-80% pajėgumu, kaip energijos šaltinis naudojamas glikogenas (tai greitos energijos šaltinis), kurio daug yra raumenyse ir kepenyse. Raumenys ir kepenys, tai gliukogeno sandėlis. Pavalgius, organizmas stengiasi atstatyti gliukogeno atsargas, viską nukreipdamas į “sandėlį”, ir tokiu būdu yra skatinama medžiagų apykaita. Per vieną mėnesį pavyksta pagreitinti metabolizmą apie 23%. Pratimų sesija, Trumpi – intervaliniai pagreitėjimo pratimai, jei jie atliekami 3 kartus per savaitę, gali būti daug efektyvesni, nei intensyvios, kasdieninės varginančios treniruotės. Pasirodo, kad trumpi – intervainiai pagreitėjimai, 20-30 sekundžių, skatina hormonų išsiskyrimą ir tuo pačiu pagreitina medžiagų apykaitos procesus organizme.
Statodinaminiai pratimai.
Dar vienas trumpas, bet labai efektyvus būdas, kaip paspartinti metabolizmą, tai, judesius atlikti statodinaminiu režimu, išsamiau skaitykite čia https://www.psvcentras.lt/statodinamika/
Trumpos amplitudės metu, yra veikiamos lėto susitraukimo skaidulos, mažieji kapiliarai yra suspausti, deguonis nepatenka į raumenų ląstelę, o tai sukelia raumenų hipoksiją. Dėl anaerobinės glikolizės, gaminasi pieno rūgštis, deguonis nepasiekia lėto susitraukimo skaidulų, mažųjų kapiliarų, dėl to, jos rūgštėja ir skauda raumenis. Atliekant pratimą iki skausmo, endokrininė sistema į raumenis siunčia didelį kiekį kraujo ir hormonus, kurie pasiekia ląsteles. Štai, tokiu būdu vyksta raumenų augimas.
Trumpalaikis stresas – šaltas vanduo.
Teisingai panaudotas šaltis sukelia stiprų, tačiau teigiamą šoką organizmui. Sukelia didelį impulsą centrinei nervų sistemai. Išsiplėtusios įšilusio organizmo kraujagyslės ir kapiliarai impulsyviai susitraukia, tačiau tuo pačiu metu išskiriamas didelis adrenalino kiekis, visos ląstelės pradeda dirbti sinchroniškai ir efektyviai, atsistato širdies pulsas.
Po maudynių lediniame vandenyje, kūno temperatūra normalizuojasi, kraujagyslės vėl išsiplečia, o
deguonies pernešimas į vidaus organus padidėja net iki 200%. Šalčio nauda akivaizdi. Praktikuojant maudynes lediniame vandenyje sustiprėja imunitetas, organizmas tampa atsparesnis ligoms, infekcijoms, gydomi ne tik lėtiniai negalavimai, bet ir peršalimas. Treniruojama žmogaus psichika ir somatinė sistema, sudirginamos visos nervinės galūnės. Kūnas gavęs neįprastus dirgiklius, būna priverstas reaguoti, įsijungia išgyvenimo mechanizmas ir pastangos, o staiga atsiradusios kritinės sąlygos, verčia sureaguoti visas gyvybines žmogaus sistemas. Nervinio streso pagrindu, atsiradusios ir įsigalėjusios “smulkmenos”, užleidžia vietą išgyvenimo instinkto pažadintiems rezervams. Tokiu būdu persikrauna visa fiziologinė, bei nervų sistema. Kūnas susibalansuoja, atgauna pusiausvyrą.
Kas įvyksta atliekant intervalines treniruotes, statodinaminius pratimus, arba išsimaudžius šaltame vandenyje?
suaktyvinama limfa (per ją, iš audinių šalinami medžiagų apykaitos produktai ir skysčiai)
padaugėja ląstelių – mitochondrijų (t.y. organizmo energetiniai fabrikai)
auginama jėga, ištvermė, skatinama medžiagų apykaita
Visceralinė terapija – masažas.
Visceralinės terapijos pagalba, siekiama pagerinti vidaus organų prigimtinių funkcijų veiklą, bei paslankumą. Dėl patirtos traumos, ar nervinės įtampos padidėjęs raumenų tonusas, organų ar audinių pasislinkimas iš įprastos vietos, sąaugos, gali sutrikdyti natūralią organų veiklą, sukelti ilgalaikį dirginimą, bei išprovokuoti trigerinių taškų formavimąsi. Esant šiems sutrikimams, vidaus organai negali efektyviai ir pilnu pajėgumu funkcionuoti.
Visceralinės terapijos seanso metu, specialistas švelniai masažuoja giliuosius kūno audinius, siekiant paskatinti dirbti ir tuo pačiu atpalaiduoti vidaus organų, bei raumenų sistemą (kepenis, inkstus, žarnyną, širdį, kojų, rankų, nugaros raumenis ir t.t.) tai pagerina, atstato gyvybines funkcijas, kraujotaką, limfos veiklą, pašalinami vidaus organų spazmai, organizmas įjungiamas į savireguliavimo procesą. Daugiau skaitykite čia: https://www.psvcentras.lt/visceraline-manualine-terapija/
Apskritai, galite tiesiog aktyviai judėti kasdieniame gyvenime, galite lipti laiptais, užuot naudojąsi liftu, pasirinkti stovėjimo vietą atokiau nuo įėjimo į biurų pastatą ir panašiai. Visi šie paprasti dalykai, iš pirmo žvilgsnio, labai prisideda prie medžiagų apykaitos pagreitinimo.
Comments