Koks streso poveikis šiuolaikiniam žmogui?
Šiuolaikiniam žmogui stresas yra rimta problema. Beveik nebeliko neigiamų išorės veiksnių: šalčio, bado, tamsos, tai yra trumpalaikio streso, o atsirado, vidiniai, neigiami, psichosomatiniai faktoriai, fiziniai negalavimai, įtakoti psichinių faktorių, bet neturintys jokio fizinio pagrindo.
Dabartinį žmogų dažniau veikia vidiniai, ilgalaikiai dirgikliai, tokie kaip įtampa, baimė, nerimas, kurie priveda prie neigiamų pasekmių, chroniško – ilgalaikio streso.
Ar stresas egzistavo visada?
Taip, bet jo poveikis primityviems žmonėms
apsiribojo tik išoriniais veiksniais, tai tamsa, šaltis, maisto trūkumas, laukinių gyvūnų užpuolimo pavojus, medžioklė ir įvairios kovos. Gan dažnai veikiant minėtiems išorės veiksniams, organizme pamažu formavosi fiziologinė, greita reakcija į iškilusio pavojaus pašalinimą. Tai, trumpalaikis stresas, kurio metu būdavo suaktyvinama smegenų veikla, antinksčiai išskirdavo kortizolį, adrenaliną, noradrenaliną, tai veikliosios medžiagos, kurios suteikia papildomų jėgų, norint greitai bėgti, kovoti, ar neatidėliotinai pulti.
Ar tai padėjo žmonijai prisitaikyti prie egzistavimo sąlygų ir išgyventi?
Taip, nes į bet kokį stipresnį veiksmą, išvedantį mus iš komforto zonos, šis organizmo atsakas (trumpalaikis stresas) visuomet yra vienodas. Organizmas mobilizuojasi ir įjungia išgyvenimo mechanizmus bei panaudoja sukauptus rezervus.
Kokiu būdu tai pasireiškia?
Greičiau ima plakti širdis, pakyla kūno temperatūra, padidėja kraujospūdis, sukietėja raumenys, tirštėja kraujas, susiaurėja kraujagyslės, išsiskiria endorfinai, natūralūs nuskausminamieji, sulėtėja virškinimas, mažėja virškinimo fermentų sekrecija. Didelė dalis deguonies nukreipiama į raumenis ir smegenis, padažnėja kvėpavimas.
Kaip veikia kortizolis ir adrenalinas?
Jeigu atsakyti trumpai, tai kortizolis ir adrenalinas yra hormonai antagonistai, vienas kitą subalansuojantys. Kortizolis yra ilgalaikio streso hormonas, adrenalinas trumpalaikio streso hormonas. Jų abiejų tikslas yra vienas, greitai padidinti energijos kiekį organizme. Kortizolio ir adrenalino veikimas yra panašus, tik adrenalino poveikis pasireiškia staigiomis reakcijomis. Jis greitai patenka į kraują ir taip pat greitai išnyksta. Trumpalaikio streso metu išsiskiria adrenalinas, žmogų užplūsta didžiulis pasitenkinimo jausmas, aplanko euforija. Kadangi, tai kažkuriam laikui išveda organizmą iš ilgalaikio streso, kaip pasekmė – mažiau gaminasi kortizolio.
Kaip suprasti kada išsiskiria adrenalinas?
Jeigu jūs apsipilsite šaltu vandeniu, greitai užbėgsite laiptais į penktą aukštą ar kažkas iš už kampo netikėtai jus išgąsdins, tai per išorinius dirgiklius patirsite trumpalaikį stresą, ir jums išsiskirs adrenalinas. Po kiek laiko, pabuvus ramybės būsenoje, jo kiekis organizme vėl greitai sumažės.
O kaip veikia kortizolis?
Kortizolis dar vadinamas ilgalaikio streso hormonu. Jis yra angliavandenių apykaitos organizme reguliatorius, taip pat dalyvauja kuriant streso reakcijas. Kortizolis daugiausia gaminasi veikiant ne išoriniams, bet vidiniams dirgikliams – įvairiems psichikos faktoriams, tai atsakas į lėtinį nuovargį, fizinį krūvį, badą, baimę, itampą, nerimą ir kitas kritines situacijas. Daugiau apie kortizolį ir pasekmes galite pasiskaitytį čia
Kada dar gali padidėti kortizolio lygis?
Kortizolis gali padidėti dėl lėtinio uždegimo, nes jisai imituoja stresą. Uždegimas sukelia antinksčių jautrumo sumažėjimą kortizoliui, dėl to padidėja jo lygis. Nuoroda į tyrimą galite pasiskaityti čia:
Kaip dažnai reikalingas trumpalaikis stresas?
Trumpalaikis stresas, tai nespecifinis organizmo atsakas, įjungiantis išgyvenimo mechanizmus. Per milijonus metų mes gavome gebėjimų, padedančių išgyventi pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis, mus treniravo nepalankūs faktoriai, išoriniai dirgikliai, šaltis, badas, įvairus pavojai ir tt., išprovokuojantys trumpalaikį stresą.
Trumpalaikis stresas yra privalomas bent periodiškai 3-4 kartus per savaitę. Tai gali būti apsipylimas šaltu vandeniu, greitas bėgimas laiptais į 5 aukštą, tinka bet kas, kas leistų bent trumpam išeiti iš komforto zonos.
Kas pirmas pasaulyje pavartojo žodį “stresas’’?
Streso sąvokos pradininkas, Kanados gydytojas – endokrinologas Gansas Selje 1940 m. jis yra pasakęs, kad “gyvenimas be streso, tolygus savižudybei“, tai sakydamas jisai turėjo omenyje trumpalaikį stresą. Gansas Selje pastebėjo, kad stresas yra ne kas kita, kaip adaptyvus dirginančio nerimo priėmimo mechanizmas, užtikrinantis rūšių išlikimą ir pagerinantis visų kūno sistemų darbą.
Tai nutinka tik tuomet jeigu stresas būna trumpalaikis
Nes laukinėje gamtoje nėra ilgalaikių stresų, ten tik trumpalaikiai. Gyvūnai negalvoja, ar bus po mėnesio žolės?, vandens? Jie tiesiog valgo, bėga, nes vejasi plėšrūnas, jeigu pabėgo, toliau minta žole. Mūsu dabartinis gyvenimas, tai nesibaigiantis ilgalaikis stresas, arba kitaip dar vadinamas – ilgalaikio nuovargio sindromas.
Kaip efektyviai išeiti iš tokios situacijos?
Vienas iš pačiu efektyviausių būdų, tai trumpalaikis stresas. ‘’Palangos sveikatingumo centre’’ propaguojame trumpalaikį, kontroliuojamą, sąmoningą stresą. Kiekvieną rytą, po mankštos – maudynės jūroje. Tokiu būdu, suaktyvinamas imunitetas (dvigubėja didžiųjų baltųjų limfocitų kiekis kraujotakoje), antinksčiai išskiria adrenaliną ir tt. Išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos, kurios apsaugo kūną ne tik nuo emocinio, bet ir nuo fizinio streso poveikio, nes jos turi priešuždegiminį, nuskausminantį poveikį.
Kodėl kontroliuojamas?
Nes jo trukmė, žiemos metu, su nusirengimo ir apsirengimo procedūra, yra apie 5 minutes. Sąmoningas, nes atliekamas savo noru, niekieno neverčiamas.
O jeigu nepatinka šalto vandens procedūros, gal yra kitas būdas?
Kokie yra žinomi kiti būdai, kaip gauti trumpalaikį stresą?
Pirmai grupei priskirtume įvairius fizinius pratimus, kurie atliekami 70 proc. pajėgumu:
trumpi iki 1 minutės pagreitėjimo intervalai;
statodinaminiai pratimai;
intervaliniai pagreitėjimai (pasivaikščiojimas, bėgimas) kaip pvz.: greitas lipimas laiptais aukštyn.
Antrai grupei priskirtume pratimus, kurie išprovokuoja adrenalino antplūdį, arba trumpalaikį stresą: ne tik per fizinį, bet ir per psichoemocinį krūvį:
šuolis su parašiutu, atrakcionai – amerikietiški kalneliai;
skausmas, kuris – sąmoningai išprovokuojamas per fizinį krūvį;
šaltas vanduo (maudynės atviruose vandens telkiniuose) arba šaltas dušas.
Taigi, jūsų teisė rinktis, prisiminkime dar kartą Ganso Selje žodžius, ‘’gyvenimas be streso – tolygus savižudybei’’, jisai tūrėjo omenyje trumpalaikį stresą.
Šaltas vanduo, mūsų nuomone pati demokratiškiausia, labiausiai prieinama priemonė, kuri leis patirti trumpalaikį stresą ir tuo pačiu, tai geriausia, sveikatinimosi ir grūdinimosi procedūra.