Daukanto g. 10, Palanga, Lietuva

+370 606 87850

info@psvcentras.lt

Tai, Kas Neužmuša, Padaro Mus Stipresniais

Pastaruoju metu tiek užienyje, tiek Lietuvoje kyla įvairių fizinės ar dvasinės kultūros praktikos mokyklų ir formų banga. Holistinė medicina, ivairios mitybos, fizinio bei dvasinio tobulumo paieškos tapo kasdieniu reiškiniu. Nepasitikėjimas cheminiais preparatais ir oficialios medicinos siūlomais sprendimais auga ir dėl pagrįstų priekaištų farmacijos pramonei, kuriai  pirmiausia  rūpi pelnas, bet ne visuomenės sveikata.

Žmogui būdinga ieškoti, domėtis, stebėti, kelti klausimus, abejoti atsakymais.  Ekonomiškai išsivysčiusiose visuomenėse, skęstančiose neriboto vartojimo liūne, vis daugiau žmonių domisi gyvenimo kokybe, kreipdami dėmesį ne į prabangų eksterjerą ar turtą, bet į vidinę ramybę ir tikrosios Meilės paieškas. Tačiau stresas tapo mūsų kasdienybės neišvengiamybe, kiekvienas naujų technologijų šuolis, užuot išlaisvinęs, dar labiau pavergia žmogų ir pasmerkia jį beviltiškoms lenktynėms su laiku ar …. su panašiu į save kaimynu.

Kokios galimos išeitys? Viena gana plačiai paplitusi teorija teigia, kad mus (vakarų civilizaciją) sugriaus komfortas. Gyvenimas be iššūkių silpnina imuninę sistemą, nesvarbu, ar turime omenyje atskirą individą, ar ištisą sociumą. Pastebimos vis naujoviškesnės ligos ir įvairūs sutrikimai. Dar prieš 100 metų žmogus nebūtų supratęs tokių ligų kaip bulimija, anoreksija ar depresija. Daugeliui to meto žmonių kiekviena diena buvo kova už išlikimą. Šiais laikais sunku įsivaizduoti, kad mūsuose galėtum mirti nuo bado ar kūną apnikusių parazitų.

Įvairūs moksliniai tyrimai ir pavienės praktikos įrodė, kad žmogus sąmoningai pasirenka gyvenimo kokybę tiek gerąja,  tiek ir blogąja prasme. Bėda yra ta, kad mes iš prigimties esame tingūs ir vengiame nepatogumų ir iššūkių. Todėl tabletė yra populiaresnė už  fizinius pratimus, o saldumynai,- už trumpalaikį badavimą.

Tačiau patarlė sako: skanūs vaistai negydo. Kiekvienas teigiamas rezultatas reikalauja pastangų ir atsidavimo.

Hormesis. Šaltis – draugas ar priešas (ligų sukėlėjas)?

Didžiąją paros dalį mes praleidžiame aktyvioje fazėje. Mūsų nervų sistema gamtos sutvarkyta taip, kad privalo karts nuo karto būti pasyvioje būsenoje. Ankstesniais laikais tai buvo gana paprasta, žmonija tik prie 100 metų pradėjo aktyviai naudotis išrasta elektra. Šimtus tūkstančių metų žmonės gyveno subalansuotoje aplinkoje. Elektra -vienas didžiausių išradimų žmonijos istorijoje viską apvertė aukštyn kojom, žmogus pradėjo gyventi ir dirbti trimis pamainomis. Naujosios informacinės technologijos tik sustiprino šią tendenciją, pasmerkdamos mus nuolatinės įtampos būsenai.

Meditacijos, “mindfulness”, “mindset”, ir panašios praktikos padeda kovoti su stresu ar bent stabdo jo neigiamą poveikį. Pastaruoju  metu vis dažniau kalbama apie hormesis efektą kai įsisenėjusį ir visą apėmusį stresą bandoma “išmušti” trumpalaikiu, sąmoningai sukeltu ir kontroliuojamu šoku. Kūnas, gavęs neįprastus dirgiklius, būna priverstas reaguoti, įsijungia išgyvenimo mechanizmas ir pastangos, o staiga atsiradusios kritinės sąlygos verčia sureaguoti visas gyvybines žmogaus sistemas. Visokios nervinio streso pagrindu atsiradusios ir įsigalėjusios “smulkmenos“, užleidžia vietą išgyvenimo instinkto pažadintiems rezervams. Tokiu būdu persikrauna visa fiziologinė bei nervų sistema. Kūnas įgalinamas susibalansuoti, atgauti pusiausvyrą. Tokie gyvybiškai jautrūs iššūkiai pirmiausia yra šaltis, badas ir skausmas. Skamba žiauriai, tačiau bijoti neverta. Kalbama anaiptol ne apie lenktynes ir rekordus, o apie trumpalaikį, kontroliuojamą iššūkį, nežalojant kūno. Tikslas – pažadinti prigimtines kūno reakcijas, padėti jam reaguoti taip, kaip jis išmoko evoliucijos metu. Juk, jei tikėti mokslininkais, mes perėjome kelis vystymosi etapus -pradedant reptilijomis, primityviais žinduoliais ir tik prieš 100 tūkst. metų tapome pakankamai sąmoningi ir panašūs į dabartinį homo sapiens. Todėl beveik visos mūsų kūno reakcijos ir funkcijos yra instinktyvios ir jau suprogramuotos. Mes nemokam ir negalim pilnai kontroliuoti savo kūno temperatūros, kraujo spaudimo, hormonų pusiausvyros įvairių reakcijų pavojaus akivaizdoje. Tačiau mūsų sąmonė – didelis turtas, kuris gali tiek padėti tiek pakenkti kūnui.

Šaltis kaip vienas iš labiausiai mums pažįstamų dirgiklių yra geras pagalbininkas atstatant mūsų išbalansuotą fiziologiją. Vyresnioji karta dar mena laikus, kai kaimo moterys žiemą avėdavo lengvu apavu, skalbdavo eketėje. Kaizerio kareivio atsiminimuose iš pirmojo pasaulinio karo Lietuvos teritorijoje vaizdingai aprašoma paprasto lietuvio šeimos buitis. “Tik vienas šeimos narys – šeimos galva avėjo batus. Moterys, vaikai ir paaugliai vaikščiojo basi ir žiemą “. O tada žiemos gerokai skyrėsi nuo dabartinių,- iki globalaus atšilimo dar buvo toli.

Mūsų genetinė atmintis turi visą reikiamą informaciją susijusią su įvairiomis patirtomis negandomis ir būdais jas įveikti. Kitaip nebūtume išlikę šimtus tūkstančių metų ir užėmę aukščiausios vietos maisto grandinėje.

Taigi, kūnas, be abejo, žino, kaip reaguoti į šaltį. Yra įrodyta, kad eilinis žmogus be  specialaus pasiruošimo (išskyrus psichologinį) gali išbūti eketėje iki 3 min. be jokių neigiamų pasekmių kūnui. Tačiau čia mūsų sąmonė ar protas gali suvaidinti svarbų vaidmenį. Jei mes bijosime ar būsime įsitempę, kūnas gaus  nepageidaujamą šoką, tačiau jei mes atitinkamai įsijausim, leisim kūnui atsipalaiduoti, įsijungs natūralios reakcijos ir kūnas pasiruoš tokiam veiksmui be neigiamų reiškinių. Tuo metu kraujagyslės, esančios odos paviršiuje, aplinkinių mikro raumenų pagalba susitraukia sustabdymamos kraujo cirkuliaciją, o didesnių kraujagyslių tinklas galūnėse užsidaro vieninteliu tikslu – apsaugoti vidaus organus, išlaikant juos būtinoje 37 laipsnių temperatūroje. Tokioje būsenoje net neužgrūdintas žmogus gali išbūti 2-3 min. ir gana lengvai atsistatyti nuo peršalimo. Gineso rekordas, išbūnant ledo pilnoje talpoje, yra -1 val. 53 min.

Jo autorius – žmogus is Olandijos -Wim Hof, ne veltui pramintas “Ice man”. (ledo žmogus). Eksperimento tokiame šaltyje metu jo vidinė kūno temperatūra visai nepakito.

Šio žmogaus sukurta metodika darosi vis populiaresnė ir patraukia tūkstančius entuziastų visuose kontinentuose. Aišku, tai sudėtingas iššūkis žmonėms, vengiantiems nepatogumų ar rimtesnių išbandymų, tačiau pagrindinius šio metodo elementus gali įsisavinti kiekvienas iš mūsų. Metodika apima gana paprastas praktikas, susijusias su kvėpavimu, minčių koncentracija bei šalčio procedūromis. Visi šie etapai reikalauja sąmoningo savo kūno reakcijų stebėjimo, pratinant jį prie jau primirštų sąlygų ir yra susiję su svarbiausiu tikslu -imuninės sistemos subalansavimu. Pratimai trunka tik apie 1 val. (įskaitant raumenų tempimo užduotis) tačiau padaro milžinišką poveikį visam kūnui ir nervų sistemai. Šio straipsnio autorius jau po kelerių savaičių kasdieninės praktikos sugebėjo iškvėpęs orą nekvėpuoti ilgiau nei 4 min.

Wim Hof metodu susidomėjo mokslininkai, prieš tai labai skeptiškai vertinę jo gebėjimus. Tačiau po keleto moksliškai pagrįstų eksperimentų pradėjo koreguoti iki šiol nekvestijonuotas medicinos dogmas. Kai Wim Hofo metodu paruošti eiliniai žmonės pradėjo demonstruoti įspūdingus gebėjimus, jis tapo tikra įžymybe ir sukėlė kai kurių mokslininkų entuziazmą. Juos nustebino eksperimentas su įvairiais virusus primenančiais elementais, suleidžiant juos tiesiai į veną tiek Wim Hof’ui, tiek jo apmokytiems asmenims. Po kelių valandų jo kraujyje nebuvo aptiktas joks apnuodijimą liudijantis pėdsakas. Panašiai jautėsi ir jo mokiniai tuo pat metu kai kontrolinė grupė – savanoriai neturintys atitinkamos praktinio paruošimo turėjo persirgti visus gripo požymius.

Kitą kartą jis keliavo su 26 asmenų grupe į Kilimandžaro viršūnę pakeliui praktikuojant jo metodus. Įprastai ši kelionė trunka 4 -7 dienas. Tačiau visa grupė šį iššūkį įveikė per 48 val. nežiūrint to, kad vienas jų sirgo metastazine vėžio stadija, kitas – diabetu , trečias – sergantis riaumatu. Ivairaus amžiaus (29-65 m) prie aukštumų nepratę ir nesportavę asmenys 2 -3 kart greičiau už pasiruošusius asmenis įveikė šią trasą. Jo paruoštos grupės rekordas lipant į šią viršūnę – 31 val. 25 min. – Gineso rekordas.

Kasdieninis šaltas dušas (rudenį ir žiemą – atviruose vandens telkiniuose), pradedant puse minutės, palaipsniui  nesunkiai pailginamas iki 10 min. sukelia pasitenkinimą, gerą nuotaiką, pasitikėjimą savimi ir aišku – geresnę sveikatą. Būtent todėl gan greit pasiekti rezultatai motyvuoja ir skatina tobulėti. Bet vėl reikia priminti – jokių rekordų, tikslas yra visai kitas – kūno ir minčių pusiausvyra, pagarba Dievo suteiktoms dovanoms, pradedant kūnu, aplinka ir gebėjimais koncentruotis ir dalintis tuo, kuo tiki, nes esi išbandęs. Disciplina padeda įprasminti kasdienybę, įgalina stiprėti bei rodyti pavyzdį aplinkiniams.

 

Pasidalinti

Nėra komentarų

Rašyti komentarą