Daukanto g. 10, Palanga, Lietuva

info@psvcentras.lt

Užkirskite kelią cukriniam diabetui. Ką valgyti ir ko vengti?

Maistas prieš diabetąViskas, ką žmogus suvalgo, yra virškinama virškinimo trakte. Organizmas pasisavina reikalingus elementus, o nereikalingus, dar kitaip vadinamas atliekas – šalina. Maistas iš skrandžio keliauja į plonąją žarną, tuomet per žarnų sienelę patenka į kraują atskirų medžiagų – baltymų, riebalų, angliavandenių – pavidalu. Vienas iš angliavandenių yra gliukozė. Tai yra mums gyvybiškai svarbus elementas, reikalingas energijos gamybai. Kai kuriuose audiniuose gliukozę gali sintetinti pats organizmas, tuo tarpu smegenys gliukozės gaminti nemoka ir privalo jos gauti iš kraujo.

Hormonas insulinas

Kad gliukozė patektų į ląsteles ir organus, reikalingas hormonas insulinas. Būtent jis „atveria vartus“ ląstelės membranoje, pro kurią gliukozės molekulės patenka į vidų. Insuliną gamina kasos beta ląstelės.

Kasa yra pagrindinė virškinimo dalies liauka, gaminanti įvairius fermentus, skaidančius visas maisto medžiagas – baltymus, riebalus, angliavandenius. Kasos salelės, gamina ir tiesiog į kraują išskiria hormonus insuliną ir gliukagoną.

Šie du kasos hormonai – gliukagonas ir insulinas – yra atsakingi už normalų angliavandenių pasisavinimą.

Hormonas Gliukagonas

Gliukagonas yra atsakingas už cukraus išsiskyrimą, jo kiekį kraujyje, o insulinas – už šio cukraus patekimą į ląsteles bei angliavandenių atsargų paskirstymą ir laikymą.

Kada atsiranda diabetas?

Insulinas užtikrina angliavandenių apykaitą ir normalizuoja cukraus kiekį kraujyje. Kai sutrinka jo gamyba, atsiranda diabetas. Nepaisant to, jam skiriama nepelnytai, mažai dėmesio. Sveiki žmonės net neįtaria, koks yra jų insulino lygis ir kaip tai gali paveikti jų savijautą – nes insulino testas (insulino indeksas) net nėra standartiniame biocheminiame kraujo tyrime. Geriausiu atveju poliklinikoje jūsų paprašys padaryti kraujo tyrimus, nustatančius gliukozės kiekį kraujyje arba glikuotą hemoglobiną ir tik retais atvejais pasiūlys padaryti insulino tyrima (insulino indeksas) nevalgius ir insulino tyrima po valgio praėjus 2-dviem valandoms.

Galima būtų kalbėti, samprotauti apie cukraus ir insulino norma kraujyje, simptomus, atsirandančios ligos požymius, bet gal detaliau panagrinėkime pasaulį, kuriame šiandien gyvename ir pabandykime suprasti, kodėl tokios ligos kaip diabetas jau ivardinamos kaip epidemija, kuri luošina vis daugiau žmonių, sukeldama socialines ir ekonomines pasekmes.

Per tūkstančius metų mūsų protėviai gyveno prisitaikydami prie totalinio maisto trūkumo, tuo metu tai buvo norma. Buvo aktyvus, daug dirbo. Prieš 100 metų žmogus nebūtų supratęs tokių ligų kaip diabetas, padidėjęs kraujospūdis, bulimija, anoreksija ar depresija. Viskas pasikeitė prieš kokius 50-dešimt metų, viskas apsivertė. Maistas tapo visuotinai prieinamas: pigus, skanus, gražiai supakuotas, jo yra daug – be galo daug. Pagrindinė problema tai, kad mes tapome fiziškai neaktyvus, o maistas, kurį valgome, yra labai mažos maistinės vertės, jame daug transriebalų (tai yra įkaitintų riebalų) nereikalingu kalorijų, pridėtinio cukraus, tai maistas neturintis ‘’organinių medžiagų,’’aukšto glikeminio indekso ‘’šlamštas,’’greitieji angliavandeniai. Tai gaminiai iš aukščiausios rūšies miltų, batonai, bulkutes, konditerijos gaminiai, poliruoti ryžiai, cukrus, makaronai, keptos bulvės, limonadai, gazuoti gėrimai, vaisių sultys, kečupas, čipsai, greitas maistas.

Dėl netinkamų mitybos įpročių prarandamas jautrumas insulinui – arba susiformuoja atsparumas insulinui.

Labai supaprastintu būdu tai galima apibūdinti taip: kai pakyla cukraus kiekis kraujyje (po valgio), insulinas pradeda atlikti savo pagrindinį darbą – atneša gliukozę į ląsteles, „beldžiasi“ į jas prie Diabetasdurų, ląstelės „atidaro“ duris, pasiima gliukozę ir naudoja ją еnergijai gauti. Praradus jautrumą insulinui, ląstelės „negirdi“ beldimo, kasa „supranta“, reikia „belsti garsiau’’, ir pradeda gamina dar daugiau insulino. Insulinas yra labai svarbus žmogaus organizmui, tačiau mirtinas, jeigu jo yra per daug.

Pvz.,iš pradžių vienai dozei cukraus yra išskiriama – viena dozė insulino, piktnaudžiaujant aukšto (GI) maistu, valgant daug ir dažnai (gaunasi vienas kartas per diena, ryte pradedam – vakare baigiam) po kiek laiko vienai dozei cukraus yra išskiriama – dvi dozės insulino ir t.t., prarandamas jautrumas insulinui, išsivysto (rezistencija-pasipriešinimas insulinui) dirbant tokiu režimu, ilgainiui kasos galimybės išsenka ir ji insulino pradeda gaminti vis mažiau. Tai sukelia kasos organo išeikvojimą. Tokiu atveju vystosi II-tipo diabetas ir visos jo nemalonios pasekmės.

Taigi, kas yra cukrinis diabetas?

Tai yra angliavandenių apykaitos sutrikimo liga, kuri atsiranda dėl kasos gaminamo hormono insulino trūkumo arba dėl sutrikusio jo veikimo organizmo audiniuose. Insulino stoka ir sutrikusi jo veikla didina gliukozės kiekį kraujyje (hiperglikemija). Dėl to pažeidžiamos organizmo kraujagyslės, įvairūs audiniai ir organai.

 

Išskiriami du pagrindiniai cukrinio diabeto tipai:

  • I-tipo, absoliutus insulino trūkumas, kasa tiesiog negamina insulino, juo serga apie 10% nuo visu sergančiu diabetu.
  • II-tipo, cukriniam diabetui būdingas santykinis insulino trūkumas. Tai reiškia, jog žmogaus kasa gamina insuliną, tačiau dažniausiai dėl netinkamos mitybos,kasos funkcija gaminti insulina silpnėja.

Kilo klausimas, ar įmanoma to išvengti?

‘’Jeigu mes jautrūs insulinui, vadinasi, esame sveiki. Nuo momento, kai tampame atsparūs insulinui, keliaujame daugybės lėtinių ligų link’’

Aišku, kiekvienas atvejis yra individualus, bet bendros rekomendacijos yra:

  • Sumažinkite ilgalaikį lėtinį stresą (daugelio ligų, pirminė priežastis).
  • Valgykite ne dažniau kaip 2-3 kartus per dieną (jeigu 2-kartai, tai jau protarpinis badavimas + ).
  • Valgykite žemo glikeminio indekso produktus, mažai termiškai apdorotus, vartokite mažai, bet kokybiškus baltymus, riebalus.
  • Visiškai atsisakykite cukraus.
  • Didinkite raumenų masę

Cukraus kiekis kraujyje, 5,9 mmol (šiuo metu norma sumažinta iki 5,6 mmol) jei cukrus viršija kraujyje 5,9 mmol – 

prediabetas, jeigu – 8 mmol diabetas.

Na o pabaigai, prašom vyšnia ant torto. Kas neturi laiko paklausyti visos laidos ‘’Klauskite daktaro’’

Žiūrėkite nuo 24 min – 30 min, vaizdžiai ir gražiai paaiškinama apie cukrų ir jo sąveika su insulinu.

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000092939/klauskite-daktaro-dietos-zada-daug-bet-nutyli-dar-daugiau-kokiu-visiems-zinomu-dietu-geriau-niekada-nebandyti

Pasidalinti

Nėra komentarų

Sorry, the comment form is closed at this time.

KĄ VALGYTI VAKARE, KAD NEAUGTŲ SVORIS?