Sustabdyti laiko negalime, tačiau bėgant metams, išsaugoti sveikatą, gerą savijautą ir sulėtinti senėjimo procesą, tikrai įmanoma – tereikia žinoti svarbiausius ir tai padaryti padėsiančius principus.
Kokie jie?Viskas paprasčiau, nei atrodo – jei norite, net sulaukę garbaus amžiaus džiaugtis gera sveikata, jums padės trys kertiniai principai:
1. Tinkama visavertė mityba.
Būtina vengti mums kenksmingų, organizmo senėjimą skatinančių produktų – šlamštmaisčio, smarkiai perdirbtų gaminių, „tuščių kalorijų“ bei, žinoma, cukraus, kuris ne tik kenkia dailioms kūno linijoms, bet ir smarkiai spartina organizmo senėjimo procesus. Savijautą ženkliai gali pagerinti ketogeninė – žemo glikeminio indekso (GI) (visos daržovės, salotos, iš vaisių – abrikosai)angliavandenių mityba.
Kokia tai mityba?Siekiant stiprinti sveikatą, sureguliuoti svorį ir užkirsti kelią ankstyvam organizmo senėjimui, beveik visiškai atsisakoma, aukšto glikeminio indekso angliavandenių, o pagrindiniu energijos šaltiniu tampa sveiki riebalai ir žemo glikeminio indekso (GI)angliavandeniai.
Riebalų bijoti nereikiaJie dalyvauja mums gyvybiškai svarbiuose organizmo procesuose, o evoliuciniu požiūriu po oda sukaupti riebalai – tikras gėris, nes badaujant būtent iš jų gauname energijos. Baltymai mums taip pat labai svarbūs, nes nuo jų priklauso mūsų imunitetas, o štai, grynųjų – aukšto (GI)angliavandenių gamtoje, beveik nėra, todėl ir šiuolaikinis miesto žmogus, saugantis sveikatą, turėtų jų vengti – nevartoti ne tik cukraus, bet ir aukšto (GI)produktų, nes tai ženkliai padės – sulėtinti senėjimo procesą.
Ar visą laiką laikytis griežtos ketogeninės mitybos – žemo GI mitybos?Ne, nes gali būti per sunku. Būtina žinoti, kad maitinantis pagal ketogenines – žemo (GI) mitybos principus, kas 30-60 dienų reikia pereiti prie pilnai vegetariškos mitybos ir taip pasimaitinti 5 dienas, būtina – nutraukti baltymų sintezę, nevalgyti (mėsos, žuvies, pieno produktų ir kiaušinių)reikia, kad organizmas pereitų į tvarkymo režimą. Ir vis dėlto, jeigu vartosite angliavandenius, jie turėtų būti žemo glikeminio indekso. Jums tiks kuo mažiau apdorotos kruopos, rupių miltų produktai, nesaldūs vaisiai ir uogos ir, žinoma, daug daržovių.
Ar verta išmėginti vegetarizmą?Esama nemažai tyrimų, rodančių, jog vegetariškai besimaitinantys žmonės gyvena ilgiau, rečiau serga širdies bei kraujagyslių ligomis, diabetu ir kai kurių rūšių vėžiu – tai rimtas argumentas vartoti mažiau mėsos.
Na, o jei esate visavalgiai ir visiškai vegetariškai maitintis per sunku, Amerikos Gerontologijos universiteto mokslininkų patarimas: užtenka kas 30-60 dienų, penketą dienų ar savaitę papasninkauti ir valgyti tik vegetarinius patiekalus – tokia negriežta dieta tikrai padės organizmui pereiti į tvarkymo – autofagijos rėžimą (autofagija – pažodinė reikšmė – „savęs valgymas“ – yra natūralus ir itin naudingas ląstelės – savęs virškinimo procesas, organizmo perdirbimo sistema)tai padės, sustiprinti sveikatą ir ženkliai sulėtinti senėjimo procesą.
2. Fizinis aktyvumas.
Taip pat labai svarbus kovos su organizmo senėjimu elementas, tiesa, sportą reikia pasirinkti pagal savo galimybes ir fizinę būklę – ne visiems tinka tie patys pratimai, o netaisyklingai mankštindamiesi galime net pakenkti sveikatai. Geriausia – pasitarti su specialistu, o jei norite jau nuo šiandienos gyventi aktyviau, pradėkite nuo paprasčiausios ir saugiausios fizinės veiklos – ėjimo.
Kiek reikėtu nueiti žingsnių per dieną?Tikriausiai esate girdėję, kad per dieną reikėtų nueiti bent 10 tūkstančių žingsnių. Jeigu norite tūrėti gerą sveikatą, tai – minimumas, jei tik galite, eikite daugiau, nes spartus, energingas ėjimas yra puiki mankšta, kurios metu išjudinami beveik visi kūno raumenys, aktyvėja kraujotaka, mankštinami sąnariai – jei vaikščiosite reguliariai, netrukus pajusite tokios mankštos naudą.
Kokia dar fizinė veikla būtų naudinga?Žinoma, bus dar geriau, jei vaikščiojimą papildysite kitokia fizine veikla – kuo įvairesne, tuo geriau. Tinka pritūpimai, atsispaudimai, keletą kartų per savaitę – joga. Labai naudinga dieną pradėti kvėpavimo pratimais, nes tai – meditacija ir puiki priemonė padėsianti įveikti ilgalaiki stresą, idealu, jei kasdien galėtumėte jai skirti penkiolika minučių.
3.Trumpalaikis stresas.
Ar stresas gali būti naudingas sveikatai?Taip, jeigu tai trumpalaikis stresas. Tikra tiesa, kad šiuolaikinį žmogų nuolat veikia ilgalaikiai vidiniai dirgikliai (baimė, įtampa, nerimas ir pan.) tai ilgalaikis lėtinis stresas, kuris yra rimta problema. Jis atveria kelią daugybei sveikatos sutrikimų – nuo nemigos, dirglumo ir lytinės disfunkcijos iki virškinimo sutrikimų, įvairių priklausomybių ir ankstyvo senėjimo. Apie ilgalaiki lėtinį stresą daugiau pasiskaityti čia
Kaip tai pasireiškia?Toks ilgalaikis, chroniškas stresas skatina mūsų organizmą gaminti kortizolį, vadinamą „streso hormonu“, kuris ir lemia daugybę nepageidaujamų, psichosomatinių reiškinių, o greitas organizmo senėjimas – vienas iš jų. Daugiau apie kortizolį skaitykite čia
Trumpalaikis stresas yra visai kitokio pobūdžioJo fiziologinis poveikis mums taip pat skiriasi. Trumpalaikį stresą sukelia išoriniai veiksniai – pavojus, jaudulys, iššūkiai, netikėtumai, net pozityvios emocijos – pavyzdžiui, nuostaba. Tuomet mūsų kūnas išskiria adrenaliną – kitą hormoną, kuris sumažina (subalansuoja) kortizolio lygį žmogaus organizme, adrenalinas skatina organizmą mobilizuoti savo rezervus, įjungti „išgyvenimo“ režimą.
Kas tuomet nutinka?Kai mus ištinka trumpalaikis stresas, padažnėja pulsas, pakyla kūno temperatūra, kraujospūdis, sukietėja raumenys ir sutirštėja kraujas, kraujagyslės susitraukia ir išsiskiria endorfinai – hormonai, veikiantys kaip natūralūs nuskausminamieji. Į raumenis priplūsta daugiau kraujo, padažnėja kvėpavimas, pajuntame jaudulį.
Kuo mums naudinga tokia būsena
Ji padeda tarsi supurtyti organizmą ir jį „pažadinti“. Pozityvų trumpalaikį stresą suteikti gali įvairi veikla – nuo apsiliejimo šaltu vandeniu ar greito užbėgimo laiptais į penktą aukštą, iki šuolių su guma ar net naujo, neįprasto patiekalo ragavimo. Tinka bet kas, kas leistų bent trumpam išeiti iš komforto zonos.
Kitaip tariant – kuo įvairesnė bus kasdienė jūsų veikla ir kuo daugiau iššūkių priimsite, tuo lengviau bus išlaikyti jaunatviškumą, gerą sveikatą ir taip sulėtinti senėjimo procesą. Trumpalaikis stresas rekomenduojamas 3-4 kartus per savaitę.
Laikantis šių principų jums pavyks ne tik išsaugoti gerą savijautą, puikią nuotaiką, kasdien džiaugtis įdomiu, visaverčiu gyvenimu, bei ženkliai sulėtinti senėjimo procesą.