Kai „natūralu” nereiškia „saugu”
Yra tokia plačiai paplitusi klaidinga nuomonė, kad jei kažkas auga gamtoje ir senelė tą naudojo, tai tikrai nekenkia. Žolelių arbatos daugeliui žmonių atrodo kaip kažkas tarp gėrimo ir namų gynimo priemonės – nieko rimto, tiesiog šiltas puodelis su mėtomis ar ramunėlėmis. Bet tikrovė yra šiek tiek sudėtingesnė, ir apie tai verta pakalbėti atvirai.
Žolelės yra augalinės kilmės medžiagos, kuriose yra biologiškai aktyvių junginių. Tai reiškia, kad jos veikia organizmą – kartais labai konkrečiai ir labai stipriai. Kai tą patį organizmą jau veikia vaistai, kuriuos išrašė gydytojas, susidaro situacija, kai dvi aktyvios medžiagos gali pradėti „bendrauti” tarpusavyje. Ir tas bendravimas ne visada būna draugiškas.
Šis straipsnis nėra skirtas išgąsdinti ar atgrasinti nuo žolelių arbatų. Priešingai – žolelės gali būti nuostabi sveikatingumo palaikymo priemonė. Tiesiog reikia žinoti, kada jos gali trukdyti, o ne padėti.
Kaip iš tikrųjų veikia sąveikos
Kad suprastume, kodėl žolelių arbatos gali sąveikauti su vaistais, reikia trumpai paaiškinti, kaip vaistai apskritai veikia organizme. Kai išgeriame tabletę, ji patenka į virškinamąjį traktą, absorbuojama, patenka į kraują, keliauja į kepenis, kur dalis jos suskaidoma, o tada veikia tikslinį organą ar sistemą. Visa ši kelionė yra labai tiksliai apskaičiuota – dozė, pasisavinimo greitis, skilimo laikas.
Žolelių junginiai gali kišti pagalius į ratus keliuose skirtinguose etapuose:
- Absorbcija – kai kurios žolelės gali paspartinti arba sulėtinti vaisto pasisavinimą žarnyne
- Metabolizmas kepenyse – tai dažniausiai kritinis taškas; kepenų fermentai (ypač CYP450 sistema) skaldo daugelį vaistų, ir žolelės gali tuos fermentus slopinti arba aktyvinti
- Pernešimas kraujyje – kai kurie junginiai gali išstumti vaistą iš baltymų, prie kurių jis yra prisijungęs, ir taip padidinti jo koncentraciją kraujyje
- Poveikio vieta – žolelė gali turėti panašų arba priešingą poveikį kaip vaistas, taip sustiprindama arba neutralizuodama jo veikimą
Praktiškai tai gali reikšti, kad vaisto koncentracija kraujyje tampa per didelė (perdozavimas be papildomos dozės) arba per maža (vaistas tiesiog neveikia taip, kaip turėtų). Abu scenarijai gali būti pavojingi.
Jonažolė – labiausiai ištirtas ir labiausiai problematiškas augalas
Jei kalbame apie žolelių ir vaistų sąveikas, jonažolė (Hypericum perforatum) yra absoliutus čempionas pagal dokumentuotų sąveikų skaičių. Ši geltona gėlė, kurią galima rasti beveik kiekviename Lietuvos lauke, yra plačiai naudojama kaip natūrali priemonė nuo lengvos depresijos, nerimo ir nuotaikos svyravimų. Ir ji tikrai veikia – tai ne placebo.
Tačiau jonažolė labai stipriai aktyvina kepenų CYP3A4 fermentą – vieną iš svarbiausių vaistų metabolizmo fermentų. Kai šis fermentas yra „įkaitintas” jonažolės, jis pradeda daug greičiau skaidyti daugelį vaistų. Rezultatas – vaistas išnyksta iš organizmo greičiau nei turėtų, ir jo koncentracija kraujyje nukrenta žemiau terapinės ribos.
Konkrečiai tai reiškia problemas su:
- Kontraceptinėmis tabletėmis – jonažolė gali sumažinti hormoninių kontraceptikų efektyvumą tiek, kad atsiranda neplanuoto nėštumo rizika. Apie tai net Europos vaistų agentūra yra išleidusi oficialų įspėjimą
- Antikoaguliantais (varfarinu) – kraujo krešėjimo kontrolė gali tapti nenuspėjama
- Imunosupresantais (ciklosporinu) – tai ypač aktualu žmonėms po organų transplantacijos; dokumentuoti atvejai, kai jonažolė sukėlė atmetimo reakciją
- Antiretrovirusiniais vaistais – žmonėms, gyvenantiems su ŽIV, jonažolė gali sumažinti gydymo efektyvumą
- Antidepresantais – kombinacija su SSRI gali sukelti serotonino sindromą, kuris yra rimta ir potencialiai pavojinga gyvybei būklė
- Kai kuriais vėžio gydymo vaistais
Svarbu suprasti: čia kalbame ne apie jonažolės kapsules ar ekstraktus, bet ir apie arbatą. Reguliariai geriama jonažolės arbata gali turėti tokį patį poveikį kaip ir maistiniai papildai su jonažole.
Kitos žolelės, kurios nėra tokios nekaltai atrodančios
Jonažolė yra žinomiausia, bet toli gražu ne vienintelė žolelė, kuri gali komplikuoti vaistų vartojimą. Pažiūrėkime į keletą kitų, kurios dažnai randamos ant lietuviškų virtuvių lentynų.
Ramunėlės – daugelio mėgstamiausia vakarinė arbata. Ramunėlės turi tam tikrą antikoaguliantinį poveikį, todėl žmonėms, vartojantiems kraujo skystinimo vaistus (varfariną, aspirino didelėmis dozėmis, naujuosius antikoaguliantus), reguliari ramunėlių arbata gali padidinti kraujavimo riziką. Taip pat ramunėlės gali sustiprinti migdomųjų ir raminamųjų vaistų poveikį – kartais tai gali būti per daug.
Valerijonas – klasikinė miego priemonė. Valerijonas slopina centrinę nervų sistemą. Jei kartu vartojami benzodiazepinai, barbitūratai, migdomieji ar net antihistamininiai vaistai (kai kurie alergijai skirti preparatai), poveikis gali sustiprėti iki nepageidaujamo lygio – per didelis mieguistumas, koordinacijos sutrikimai, kvėpavimo sulėtėjimas.
Imbiero arbata – labai populiari, ypač šaltuoju metų laiku. Imbieras turi antitrombocitinį poveikį, tai yra, jis slopina trombocitų agregaciją. Žmonėms, vartojantiems aspirino ar kitų antiagregantų, taip pat antikoaguliantų, dideliais kiekiais gertas imbieras gali padidinti kraujavimo riziką. Be to, imbieras gali paveikti cukraus kiekį kraujyje, todėl diabetikams, vartojantiems insuliną ar hipoglikeminius vaistus, reikia atsargumo.
Žalioji arbata – techniškai ne žolelė, bet dažnai aptariama šiame kontekste. Žalioji arbata turi vitamino K, kuris tiesiogiai antagonizuoja varfariną. Taip pat joje esantis kofeinas gali sąveikauti su kai kuriais vaistais nuo astmos (teofilinu) ir padidinti širdies plakimo sutrikimų riziką žmonėms, vartojantiems tam tikrus širdies vaistus.
Česnakai ir jų arbatos/nuovirai – česnakai turi stiprių biologiškai aktyvių junginių, kurie gali slopinti trombocitų agregaciją ir paveikti kepenų fermentus. Kombinacija su antikoaguliantais ar ŽIV gydymo vaistais gali būti problemiška.
Ginkmedžio lapų arbata – populiari dėl tariamo poveikio atminčiai ir kraujotakai. Ginkmedis turi stiprų antitrombocitinį poveikį. Kartu su antikoaguliantais ar antiagregantais tai gali sukurti rimtą kraujavimo riziką, įskaitant galvos smegenų kraujotakos sutrikimus.
Kas ypač rizikuoja ir kodėl
Ne visi žmonės vienodai rizikuoja dėl šių sąveikų. Yra kelios grupės, kurioms reikia būti ypač atidiems.
Vyresnio amžiaus žmonės – jų kepenų ir inkstų funkcija dažnai yra sumažėjusi, todėl vaistai šalinami lėčiau, o bet kokia papildoma sąveika gali turėti didesnį poveikį. Be to, vyresni žmonės dažnai vartoja kelis vaistus vienu metu, o tai padidina sąveikų tikimybę.
Žmonės su lėtinėmis ligomis – ypač tie, kurie vartoja vaistus nuo širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, epilepsijos, psichikos sutrikimų ar imuninės sistemos problemų. Šiose srityse vaistų dozavimas dažnai yra labai tiksliai suderintas, ir net nedideli nukrypimai gali turėti rimtų pasekmių.
Nėščios moterys – daugelis žolelių nėra ištirtos nėštumo kontekste, ir kai kurios gali turėti gimdą stimuliuojantį poveikį ar kitaip paveikti vaisiaus vystymąsi.
Žmonės po operacijų ar prieš operacijas – daugelis žolelių, turinčių antikoaguliantinį poveikį, gali padidinti kraujavimo riziką operacijos metu. Chirurgai paprastai prašo prieš operaciją nutraukti bet kokių maistinių papildų ir žolelių vartojimą.
Žmonės su kepenų ar inkstų ligomis – šie organai yra atsakingi už vaistų metabolizmą ir šalinimą. Jei jie jau dirba su apkrova, papildomi žolelių junginiai gali dar labiau komplikuoti situaciją.
Kaip kalbėtis su gydytoju apie žoleles
Čia yra viena iš tų sričių, kur daugelis žmonių jaučiasi nepatogiai. Kažkodėl pasakyti gydytojui „geriu jonažolės arbatą” atrodo kaip prisipažinimas, kad nepasitikite medicina ar kad darote kažką draudžiamo. Bet tai visiškai klaidinga nuostata.
Gydytojai nori žinoti apie viską, ką vartojate – ne tam, kad pasmerktų, o tam, kad galėtų tinkamai įvertinti jūsų sveikatos vaizdą ir išvengti pavojingų sąveikų. Jei jaučiatės nepatogiai, galite tiesiog pasakyti: „Norėčiau pasiteirauti apie žolelių arbatas – ar yra kokių nors, kurių turėčiau vengti su mano vaistais?”
Keletas praktinių patarimų, kaip elgtis šioje situacijoje:
- Prieš pradedant reguliariai vartoti bet kokią žolelių arbatą, pasikonsultuokite su gydytoju arba vaistininku, ypač jei vartojate receptinius vaistus
- Vaistininkai yra puikus resursas šiuo klausimu – jie gerai išmano vaistų sąveikas ir dažnai yra labiau prieinami nei gydytojai
- Jei vartojate žoleles ir pastebite, kad vaistai veikia kitaip nei įprastai (pvz., kraujospūdis tampa nestabilus, cukraus kiekis kraujyje svyruoja, pasireiškia neįprasti simptomai), informuokite gydytoją
- Nepradėkite ir nenutraukite žolelių vartojimo likus kelioms savaitėms iki planuotos operacijos be konsultacijos su gydytoju
- Jei vartojate kraujo skystinimo vaistus, epilepsijos vaistus, imunosupresantus ar antidepresantus – šiose kategorijose sąveikos yra ypač svarbios ir reikalauja ypatingo dėmesio
Žolelės, kurios paprastai yra saugesnės
Noriu pabrėžti – tai nėra straipsnis prieš žoleles. Daugelis žolelių arbatų yra puikios, saugios ir naudingos, kai vartojamos protingai ir žinant savo situaciją.
Mėtų arbata – viena iš labiausiai ištirtų ir paprastai gerai toleruojamų. Ji gali šiek tiek paveikti tam tikrų vaistų absorbciją, bet esant normaliam vartojimui tai retai sukelia kliniškai reikšmingų problemų. Žmonėms su refliuksu ar hiataline išvarža geriau vengti, bet tai jau kitas klausimas.
Liepžiedžių arbata – tradicinė lietuviška priemonė nuo peršalimo ir miego sutrikimų. Paprastai laikoma saugia, nors ir ji gali šiek tiek sustiprinti raminamųjų vaistų poveikį.
Raudonėlio arbata – tradiciškai naudojama virškinimo problemoms. Paprastai saugi, bet dideliais kiekiais gali turėti tam tikrą poveikį kraujo krešėjimui.
Aviečių lapų arbata – populiari, ypač tarp moterų. Paprastai saugi, bet nėštumo metu reikia konsultacijos su gydytoju.
Svarbiausia taisyklė: net ir „saugesnės” žolelės gali tapti problemiškos, jei vartojamos labai dideliais kiekiais arba labai ilgą laiką. Arbatų įvairovė ir saikas – geriausia strategija.
Gyventi sveikai ir išmintingai – tai ne pasirinkimas tarp žolelių ir vaistų
Galiausiai norisi pasakyti tai, kas svarbiausia: žolelių arbatos ir vaistai nėra priešai. Tai tiesiog dvi skirtingos priemonės, kurios turi savo vietas ir savo taisykles. Problema atsiranda tada, kai manome, kad „natūralus” automatiškai reiškia „nekenksmingas” arba kai bijome kalbėti su gydytoju apie tai, ką vartojame.
Sveika gyvensena apima ir tradicines žoleles, ir modernią mediciną – bet ji taip pat apima informuotumą ir atsakomybę. Žinoti, kad jonažolė gali sumažinti kontraceptikų efektyvumą, nėra bauginanti informacija – tai tiesiog žinojimas, kuris leidžia priimti geresnius sprendimus. Žinoti, kad ramunėlės gali sustiprinti raminamųjų vaistų poveikį, nereiškia, kad reikia atsisakyti ramunėlių – tai reiškia, kad reikia apie tai pasakyti gydytojui.
Jei šiuo metu vartojate receptinius vaistus ir reguliariai geriate žolelių arbatas, pats paprasčiausias žingsnis – kitą kartą apsilankę pas gydytoją ar vaistininką, tiesiog paklausti. Vienas klausimas gali išvengti daug problemų. O jei norite pradėti vartoti naujas žoleles – tas pats: trumpa konsultacija su vaistininku dažnai pakanka, kad gautumėte aiškų atsakymą.
Žolelių arbatos gali būti nuostabi kasdienės gerovės dalis. Tiesiog tegul jos veikia jūsų naudai, o ne prieš jus.
