Kas iš tikrųjų vyksta, kai organizmas „laiko” vandenį?
Turbūt ne kartą pastebėjai, kad ryte atsikėlęs veidrodyje matai kiek kitokį veidą – patinusias akis, sunkesnius pirštus, o batai vakare spaudžia labiau nei rytą. Tai nėra tavo vaizduotė ir tikrai ne tie papildomi kilogramai, kuriuos prisivalgei per savaitgalį. Tai skysčių sulaikymas organizme – reiškinys, kuris gali būti tiek visiškai nekenksmingas ir laikinas, tiek signalas, kad kažkas viduje negerai.
Mediciniškai šis reiškinys vadinamas edema arba hipervolemija, priklausomai nuo to, kur ir kaip skystis kaupiasi. Paprasčiau tariant – tai situacija, kai tarpląsteliniuose tarpuose susirenka daugiau skysčio nei turėtų. Organizmas yra nuostabi sistema, kuri nuolat bando palaikyti pusiausvyrą, bet kartais ši sistema sutrinka arba tiesiog reaguoja į tai, ką mes jai duodame.
Svarbu suprasti vieną dalyką: tam tikras skysčių kiekis audiniuose yra norma. Problema prasideda tada, kai jo per daug, kai tai sukelia diskomfortą, svorį, kuris svyruoja po kelis kilogramus per dieną, ir kai tai tampa nuolatiniu reiškiniu, o ne laikinu.
Kodėl organizmas sulaikė skysčius – pagrindinės priežastys
Priežasčių gali būti tikrai daug, ir ne visos jos akivaizdžios. Pažiūrėkime į dažniausiai pasitaikančias.
Per daug druskos mityboje. Tai klasika. Natris, kurio gauname su druska, privilioja vandenį ir laiko jį audiniuose. Kai suvartojame per daug natrio, inkstai tiesiog negali jo greitai pašalinti, ir vanduo lieka ten, kur neturėtų. Problema ta, kad druskos yra ne tik toje, kurią pats pilstelėji ant maisto – jos pilna konservuotuose produktuose, dešrose, sūriuose, užkandžiuose, padažuose. Žmogus gali manyti, kad valgo sveikai, bet vis tiek gauti per daug natrio.
Per mažai judesio. Kai ilgai sėdime arba stovime, gravitacija daro savo darbą – skystis kaupiasi kojose. Limfinė sistema, kuri atsakinga už skysčių pašalinimą iš audinių, veikia tik tada, kai judame. Ji neturi savo „siurblio” kaip širdis – jai reikia raumenų susitraukimų. Todėl žmonės, kurie daug sėdi prie kompiuterio arba ilgai stovi vienoje vietoje, dažnai vakare pastebi patinusias kulkšnis.
Hormoniniai svyravimai. Moterys tai žino labai gerai – prieš mėnesinių ciklą organizmas sulaiko papildomą skysčių kiekį dėl progesterono ir estrogeno pokyčių. Tai visiškai normalu, bet gali būti labai nemalonu. Nėštumo metu skysčių sulaikymas taip pat yra dažnas reiškinys.
Nepakankamas vandens vartojimas. Tai paradoksas, bet tiesa: kai negeriame pakankamai vandens, organizmas pereina į „išgyvenimo režimą” ir pradeda kaupti kiekvieną lašą. Jis tarsi bijo, kad vandens nebus, todėl laiko, ką turi. Kai pradedame gerti pakankamai, organizmas atsipalaiduoja ir pradeda skysčius išskirti normaliai.
Tam tikri vaistai. Kai kurie vaistai nuo spaudimo, steroidai, nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (kaip ibuprofenas), tam tikri antidepresantai – visi jie gali sukelti skysčių sulaikymą kaip šalutinį poveikį. Jei pastebėjai, kad patinimas prasidėjo po to, kai pradėjai vartoti naujus vaistus – pasikalbėk su gydytoju.
Rimtesnės sveikatos problemos. Kartais skysčių sulaikymas yra simptomai, o ne pati problema. Širdies nepakankamumas, inkstų ligos, kepenų problemos, skydliaukės sutrikimai – visa tai gali pasireikšti per edemą. Jei patinimas yra stiprus, staigus, asimetriškas (pvz., tik viena koja) arba lydimas kitų simptomų – tai signalas kreiptis į gydytoją, o ne bandyti spręsti pačiam.
Kaip atpažinti, kad problema tikrai yra skysčių sulaikymas
Yra keletas paprastų būdų, kaip tai patikrinti. Pirmiausia – spausk pirštą į patinusią vietą (dažniausiai kulkšnį ar blauzdą) ir palaikyk kelias sekundes. Jei po to lieka įduba, kuri lėtai išnyksta – tai klasikinis edemos požymis. Medicinoje tai vadinama „duobutės edema”.
Kitas būdas – stebėk savo svorį. Jei per dieną svorio skirtumas siekia daugiau nei 1-2 kilogramus, tai beveik garantuotai yra skysčiai, o ne riebalai (riebalų tiek per dieną nei priaugti, nei numesti neįmanoma). Jei ryte sveri mažiau, o vakare daugiau – tai normalu. Jei ryte sveri žymiai daugiau nei vakar ryte – galbūt organizmas sulaiko skysčius.
Atkreipk dėmesį ir į tai, kaip atrodo oda. Skysčių sulaikymo metu ji dažnai atrodo „pilnesnė”, gali būti blizganti, o pirštai gali atrodyti „dešrelių” formos. Žiedai ir batai gali spausti labiau nei įprastai.
Mityba kaip galingiausias įrankis prieš skysčių sulaikymą
Čia galima padaryti tikrai daug, ir geriausia tai, kad pokyčiai matomi gana greitai – kartais per kelias dienas.
Mažink natrio kiekį. Rekomenduojama norma yra apie 2300 mg natrio per dieną (tai maždaug vienas arbatinis šaukštelis druskos), bet daugelis žmonių suvartoja dvigubai ar net trigubai daugiau. Pradėk skaityti etiketes – ieškoki natrio kiekio 100 g produkto. Jei jis viršija 600 mg, produktas laikomas didelės druskos kiekio. Vietoj druskos naudok žoleles, prieskonius, citrinų sultis – maistas gali būti skanus ir be druskos kalnų.
Valgyk daugiau kalio turinčių maisto produktų. Kalis yra natrio antagonistas – jis padeda organizmui išskirti natrio perteklių ir kartu su juo – vandenį. Puikūs kalio šaltiniai: bananai, avokadai, bulvės su žieve, špinatai, pupelės, lęšiai, moliūgai. Tai ne tik skanus, bet ir labai efektyvus būdas kovoti su patinimu.
Magnio papildai arba maistas, turtingas magniu. Tyrimai rodo, kad magnio trūkumas gali prisidėti prie skysčių sulaikymo, ypač moterims prieš mėnesinių ciklą. Magnio gausu riešutuose (ypač migdoluose ir anakardžiuose), tamsiame šokolade, avokade, tofu, ankštiniuose augaluose.
Vitaminas B6. Dar vienas natūralus pagalbininkas, ypač hormoninio pobūdžio skysčių sulaikymui. Jo gausu vištienos, žuvies, bulvių, bananų, avokadų.
Sumažink rafinuotų angliavandenių kiekį. Tai gali nustebinti, bet cukrus ir balti miltai taip pat prisideda prie skysčių sulaikymo. Kai valgome daug rafinuotų angliavandenių, kyla insulino lygis, o insulinas skatina inkstus sulaikyti natrį – ir vėl ratas užsidaro. Pakeisk baltą duoną į rupią, baltus ryžius – į rudus, ir pamatysi skirtumą.
Gerk daugiau vandens. Žinau, žinau – tai skamba prieštaringai. Bet kaip jau minėjau, nepakankamas vandens vartojimas verčia organizmą kaupti skysčius. Tikslas – apie 2-2,5 litro per dieną (daugiau, jei sportuoji arba karštas oras). Ir ne, arbata, kava bei sultys pilnai neskaičiuojamos.
Judėjimas ir gyvenimo būdas: ko organizmas tikrai nori
Mityba yra svarbi, bet be judėjimo rezultatai bus daug lėtesni. Štai kas tikrai veikia.
Reguliarus aerobinis judėjimas. Vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas, dviratis – visa tai skatina kraujotaką ir limfinės sistemos darbą. Net 30 minučių greito ėjimo per dieną gali padaryti stebuklus. Limfinė sistema, kaip jau minėjau, veikia tik per raumenų susitraukimus, todėl judėjimas yra tiesioginis jos „siurblys”.
Kojų pakėlimas. Jei daug sėdi arba stovi, vakare pagulk ant nugaros ir pakišk pagalvę po kojomis taip, kad jos būtų aukščiau širdies lygio. Net 20-30 minučių tokios pozicijos padeda skysčiui grįžti atgal į kraujotaką ir pašalinti jį per inkstus. Tai vienas paprasčiausių ir efektyviausių triukų.
Kompresinės kojinės. Jei daug skrendi, stovi arba sėdi, kompresinės kojinės gali labai padėti. Jos sukuria spaudimą, kuris neleidžia skysčiui kauptis kojose. Jas galima rasti vaistinėse, ir jos tikrai veikia.
Masažas. Limfodrenažinis masažas – specialus masažo tipas, kuris skatina limfinės sistemos darbą ir padeda pašalinti skysčius iš audinių. Jei turi galimybę, verta išbandyti pas specialistą. Namuose galima pabandyti švelnius braukimus nuo kojų pirštų link širdies.
Šaltas ir karštas dušas. Kontrastinis dušas – karštas ir šaltas kaitaliojant – skatina kraujagyslių susitraukimą ir išsiplėtimą, kas gerina kraujotaką ir padeda kovoti su patinimu. Pradėk nuo 30 sekundžių šalto vandens, tada grįžk prie karšto – ir taip kelis kartus.
Natūralūs diuretikai – ką galima rasti virtuvėje
Diuretikai – tai medžiagos, kurios skatina inkstus išskirti daugiau vandens ir druskos su šlapimu. Yra receptiniai vaistai diuretikai, bet yra ir natūralūs, kuriuos galima gauti iš maisto ar žolelių.
Arbūzas. Jame yra daug vandens ir kalio, o taip pat citrulino – aminorūgšties, kuri gerina kraujotaką. Puikus vasarinis pagalbininkas.
Agurkai. Labai mažai kalorijų, daug vandens ir silicio, kuris padeda palaikyti jungiamojo audinio sveikatą. Agurkai – klasikinis natūralus diuretikas.
Šparagai. Juose yra asparagino – aminorūgšties, kuri veikia kaip natūralus diuretikas. Jei po šparagai valgymo pastebėjai specifinį šlapimo kvapą – tai kaip tik šios medžiagos darbas.
Petražolės. Viena iš stipriausių natūralių diuretinių žolelių. Galima dėti į salotas, sultis, arbatą. Tačiau dideliais kiekiais nereikėtų vartoti nėštumo metu.
Dilgėlių arbata. Tradicinė liaudiška priemonė, turinti mokslinį pagrindą. Dilgėlės skatina inkstų darbą ir padeda šalinti skysčius. Galima nusipirkti vaistinėje arba pasirinkti šviežias dilgėles pavasarį.
Žalioji arbata. Be to, kad turi šiek tiek kofeino (kuris pats savaime yra lengvas diuretikas), žalioji arbata turi antioksidantų, kurie mažina uždegimą – o uždegimas dažnai yra skysčių sulaikymo priežastis.
Imbiero arbata. Imbieras gerina kraujotaką ir turi priešuždegiminių savybių. Šviežio imbiero arbata su citrina – puikus ryto gėrimas, padedantis paleisti virškinimą ir skatinantis skysčių apykaitą.
Svarbu pastebėti: natūralūs diuretikai yra saugūs, bet jei vartoji receptinius diuretikus ar kitus vaistus – pasitark su gydytoju, nes gali būti sąveika.
Kada reikia kreiptis į gydytoją, o ne bandyti spręsti pačiam
Tai labai svarbus klausimas, nes skysčių sulaikymas gali būti tiek nekenksmingas, tiek rimtos ligos simptomas. Štai situacijos, kai reikia skubiai kreiptis į medikus:
Jei patinimas yra staigus ir stiprus – atsirado per kelias valandas ar dieną. Jei patinimas yra tik vienoje pusėje – pvz., tik viena koja ar ranka patino žymiai labiau nei kita. Tai gali rodyti trombą. Jei patinimas lydimas dusuliu, krūtinės skausmu ar širdies plakimo sutrikimais. Jei patinusi pilvo sritis. Jei patinimas atsiranda kartu su staigiu svorio padidėjimu – daugiau nei 2-3 kg per savaitę. Jei oda virš patinusios vietos yra raudona, šilta ar skausminga – tai gali rodyti infekciją ar uždegimą.
Taip pat verta pasitikrinti, jei skysčių sulaikymas yra nuolatinis ir nepagerėja keitus mitybą bei gyvenimo būdą per kelias savaites. Gydytojas gali paskirti kraujo ir šlapimo tyrimus, kurie parodys, ar inkstai, kepenys ir širdis veikia normaliai.
Gyventi lengviau – ką galima padaryti jau šiandien
Skysčių sulaikymas nėra likimas ir tikrai nėra kažkas, su kuo reikia susitaikyti. Daugeliu atvejų tai yra organizmo atsakas į mūsų gyvenimo būdą – ir pakeitus tą gyvenimo būdą, organizmas atsako tuo pačiu.
Pradėk nuo mažų žingsnių. Šiandien išgerk papildomą stiklinę vandens. Rytoj prie pietų padėk mažiau druskos ir pridėk špinatų. Poryt po darbo eik 20 minučių pasivaikščioti. Vakare pagulk su pakeltomis kojomis ir pažiūrėk serialą tokioje pozicijoje. Tai nėra dideli pokyčiai, bet jie kaupiasi.
Svarbu suprasti savo kūną – stebėti, kada patinimas stiprėja (ar po sūraus maisto, ar prieš mėnesinių ciklą, ar po ilgos sėdimos dienos) ir reaguoti atitinkamai. Kūnas nuolat siunčia signalus – reikia tik išmokti juos skaityti.
Jei esi moteris ir skysčių sulaikymas susijęs su hormonų ciklu – žinok, kad tai normalu, bet tai nereiškia, kad reikia kentėti. Magnio papildai, mažiau druskos paskutinę savaitę prieš mėnesinių ciklą, daugiau judėjimo – visa tai gali labai palengvinti šį periodą.
Ir paskutinis, bet labai svarbus dalykas: nesibaidyk svarstyklių. Skysčių sulaikymas gali pridėti 1-3 kilogramus, o kartais ir daugiau. Tai nėra riebalai, tai nėra tavo kaltė, ir tai praeis. Svarstyklės rodo svorį, o ne sveikatą. Geriau stebėk, kaip jautiesi, kaip atrodo oda, kaip tinka drabužiai – tai daug tikslesni sveikatos rodikliai nei skaičius ant svarstyklių.
Organizmas nori būti sveikas – jam tereikia tinkamų sąlygų. Duok jam vandens, judėjimo, mažiau druskos ir šiek tiek kantrybės – ir jis atsidėkos.
