Kas iš tikrųjų yra ginkgo biloba ir kodėl apie jį tiek kalbama?
Jei kada nors domėjotės natūraliomis priemonėmis atminčiai gerinti ar kraujotakai palaikyti, tikrai esate girdėję apie ginkgo biloba. Šis augalas – vienas iš seniausių Žemėje gyvenančių medžių rūšių, kartais vadinamas „gyva fosilija”, nes jo giminaičiai augo dar prieš dinozaurus. Ginkgo medžiai gyvena iki 1000 metų, o kai kurie egzemplioriai Kinijoje skaičiuoja daugiau nei 3000 metų amžiaus. Tai nėra tik romantiškas faktas – tai užuomina apie nepaprastą šio augalo atsparumą ir biologinį sudėtingumą.
Tradicinėje kinų medicinoje ginkgo lapai ir sėklos naudojami jau tūkstančius metų. Tačiau tai, kas mus domina šiandien – ne tik tradicija, bet ir tai, ką apie šį augalą sako šiuolaikinis mokslas. O čia situacija yra gerokai sudėtingesnė ir įdomesnė, nei paprastai rašoma ant maisto papildų pakuočių.
Ginkgo biloba ekstraktas, kurį randame parduotuvėse, gaminamas daugiausia iš lapų. Jame yra dvi pagrindinės veikliosios medžiagų grupės: flavonoidai (ginkgoflavonoidai) ir terpenoidai (ginkgolidai ir bilobalidas). Būtent šios medžiagos atsakingos už visus tuos poveikius, apie kuriuos tiek daug kalbama. Standartizuotas ekstraktas, žinomas kaip EGb 761, yra labiausiai ištirtas ir dažniausiai naudojamas klinikiniuose tyrimuose.
Kaip ginkgo veikia smegenis – mechanizmai, kurie iš tikrųjų įdomūs
Prieš kalbant apie tai, ar ginkgo „veikia”, verta suprasti, kaip jis veikia biologiniu lygmeniu. Nes mechanizmai čia tikrai įspūdingi.
Pirma, ginkgo biloba yra stiprus antioksidantas. Flavonoidai neutralizuoja laisvuosius radikalus – tuos nestabilius molekulių fragmentus, kurie pažeidžia ląsteles, įskaitant neuroninius. Smegenys yra ypač pažeidžiamos oksidacinio streso, nes sunaudoja neproporcingai daug deguonies. Kai šis procesas vyksta nekontroliuojamai, kenčia pažintinės funkcijos, atminties procesai, o ilgainiui gali vystytis neurodegeneracinės ligos.
Antra, ginkgolidai – ypač ginkgolidai A, B ir C – veikia kaip PAF (trombocitų aktyvacijos faktoriaus) inhibitoriai. Paprastai tariant, jie mažina kraujo klampumą ir gerina jo tekėjimą smulkiausiuose kapiliaruose. Tai ypač svarbu smegenyse, kur kraujotakos sutrikimai tiesiogiai veikia pažintines funkcijas.
Trečia, ginkgo biloba veikia neurotransmiterių sistemas. Tyrimai rodo, kad jis gali moduliuoti dopamino, serotonino ir acetilcholino aktyvumą. Acetilcholinas ypač svarbus atminties procesams – tai vienas iš pagrindinių neurotransmiterių, kurių trūkumas siejamas su Alzheimerio liga.
Ketvirta, bilobalidas turi neuroprotekcinių savybių – jis gali apsaugoti neuronus nuo žūties hipoksijos (deguonies trūkumo) sąlygomis ir skatinti nervų augimo faktoriaus (NGF) gamybą. Tai reiškia, kad ginkgo ne tik saugo esamus neuronus, bet galbūt ir skatina naujų jungčių formavimąsi.
Visa tai skamba labai įspūdingai. Tačiau čia ir prasideda sudėtingoji dalis – ar šie mechanizmai, matomi laboratorijoje, iš tikrųjų duoda apčiuopiamų rezultatų gyvame žmoguje?
Ką sako moksliniai tyrimai – be pagražinimų
Ginkgo biloba yra vienas labiausiai ištirtų augalinių preparatų pasaulyje. Tai ir gera, ir bloga žinia vienu metu – nes tyrimų yra daug, jų rezultatai prieštaringi, o interpretacijos dažnai priklauso nuo to, kas finansuoja tyrimus.
Kalbant apie atmintį ir pažintines funkcijas, situacija tokia: tyrimai su vyresnio amžiaus žmonėmis, turinčiais lengvą pažintinių funkcijų sutrikimą arba ankstyvą demenciją, dažnai rodo teigiamą poveikį. Keletas didelių Europos tyrimų, ypač naudojant EGb 761 ekstraktą, parodė, kad ginkgo gali sulėtinti pažintinių funkcijų blogėjimą ir pagerinti kasdienį funkcionavimą demencija sergantiems pacientams. Vokietijoje ir Prancūzijoje ginkgo ekstraktas yra oficialiai registruotas kaip vaistas demencijos simptomams gydyti.
Tačiau du dideli JAV tyrimai – GEM (Ginkgo Evaluation of Memory) ir GEMS – davė nuviliančių rezultatų. GEM tyrimas, apėmęs daugiau nei 3000 vyresnio amžiaus žmonių, nerado reikšmingo skirtumo tarp ginkgo ir placebo grupių kalbant apie demencijos prevenciją. Tai sukėlė didelę diskusiją mokslo bendruomenėje.
Kaip tai suderinti? Ekspertai atkreipia dėmesį į keletą dalykų. Pirma, prevencija ir gydymas – skirtingi dalykai. Ginkgo gali padėti tiems, kurie jau turi sutrikimų, bet nebūtinai apsaugo sveikus žmones. Antra, dozė ir trukmė labai svarbios – daugelyje teigiamų tyrimų naudota 240 mg per dieną dozė, o kai kuriuose neigiamų rezultatų tyrimuose – mažesnė. Trečia, ekstrakto kokybė ir standartizacija labai skiriasi tarp skirtingų produktų.
Kalbant apie kraujotaką, įrodymai yra tvirtesni. Ginkgo biloba gerina periferinę kraujotaką, ir tai patvirtinta keliais tyrimais. Ypač gerai dokumentuotas poveikis žmonėms, sergantiems periferine arterijų liga – jie gali ilgiau vaikščioti be skausmo. Taip pat yra duomenų apie ginkgo naudą esant Raynaud sindromui ir lėtiniam smegenų kraujotakos nepakankamumui.
Tinitus, nerimas ir kiti mažiau žinomi panaudojimo būdai
Daugelis žmonių apie ginkgo galvoja tik kaip apie „atminties papildą”, tačiau tyrimai apima gerokai platesnį spektrą.
Tinitus – ausų ūžimas – yra viena iš sričių, kur ginkgo dažnai rekomenduojamas. Logika paprasta: jei tinitas susijęs su kraujotakos sutrikimais vidinėje ausyje, ginkgo, gerinantis mikrokraujotaką, turėtų padėti. Ir iš tiesų, kai kurie tyrimai rodo teigiamą poveikį, ypač kai tinitas yra kraujotakos kilmės. Tačiau ne visais atvejais – tinitas gali turėti daug priežasčių, ir ginkgo nepadeda, jei priežastis yra, pavyzdžiui, triukšmo sukeltas klausos praradimas.
Nerimas ir nuotaika – čia situacija įdomi. Keletas tyrimų parodė, kad ginkgo biloba gali mažinti nerimo simptomus, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Manoma, kad tai susiję su ginkgo poveikiu serotonino sistemai ir kortizolio lygiui. Vienas 2014 metų tyrimas parodė, kad EGb 761 reikšmingai sumažino nerimo ir depresijos simptomus demencija sergantiems pacientams.
Akių sveikata – tai dar viena sritis, kur ginkgo gali būti naudingas. Yra duomenų, kad jis gali sulėtinti glaukomos progresavimą ir apsaugoti tinklainę nuo oksidacinio pažeidimo. Tai dar nėra pakankamai įrodyta, kad būtų standartinė rekomendacija, bet tyrimai tęsiasi.
Aukštuminė liga – tai galbūt nustebins, bet ginkgo biloba buvo tiriamas kaip priemonė nuo aukštuminės ligos simptomų. Rezultatai prieštaringi, bet kai kurie alpinistai jį naudoja profilaktiškai prieš kylant į didelius aukščius.
Kaip teisingai vartoti ginkgo biloba – praktiniai patarimai
Jei nusprendėte išbandyti ginkgo biloba, yra keletas dalykų, kuriuos tikrai verta žinoti, kad neprarastumėte pinigų ir laiko.
Dozė: Daugumoje teigiamų tyrimų naudota 120–240 mg per dieną standartizuoto ekstrakto (EGb 761 arba LI 1370). Mažesnės dozės, kurias rasite daugelyje pigių produktų, gali būti neveiksmingos. Rekomenduojama dozę padalinti į dvi ar tris dalis per dieną – tai užtikrina stabilesnį veikliųjų medžiagų kiekį kraujyje.
Trukmė: Ginkgo nėra greito poveikio priemonė. Pirmieji rezultatai paprastai pastebimi po 4–6 savaičių, o pilnas poveikis – po 3 mėnesių ar ilgiau. Jei po mėnesio nieko nepajutote – tai dar nereiškia, kad neveikia. Bet jei po 3 mėnesių – tikrai nieko – galbūt jums tiesiog nepadeda.
Kokybė: Tai labai svarbu. Rinkoje yra daugybė produktų, kuriuose faktinis veikliųjų medžiagų kiekis neatitinka to, kas nurodyta etiketėje. Ieškokite produktų, kurie nurodo standartizuotą ekstraktą su 24% flavonoidų glikozidų ir 6% terpenų laktonų – tai yra EGb 761 standartas. Patikimų gamintojų produktai dažnai turi trečiųjų šalių kokybės sertifikatus.
Vartojimo laikas: Geriausia vartoti su maistu – tai sumažina galimą skrandžio dirginimą ir gali pagerinti įsisavinimą.
Svarbu žinoti: Ginkgo biloba lapų arbata ar žali lapai nėra tas pats, kas standartizuotas ekstraktas. Žaliuose lapuose yra ginkgolinių rūgščių, kurios gali būti toksiškos ir alergiškos. Kokybiški ekstraktai yra specialiai apdoroti, kad šių medžiagų kiekis būtų minimalus.
Saugumas ir sąveika su vaistais – tai, ko negalima ignoruoti
Ginkgo biloba dažnai laikomas saugiu, nes „natūralus”. Tačiau „natūralus” nereiškia „nepavojingas”, ir čia yra keletas dalykų, kuriuos tikrai reikia žinoti.
Svarbiausia sąveika – su kraujo skiedikliais. Ginkgo pats savaime turi antikoaguliacinį poveikį, todėl kartu su varfarinu, aspirinu, klopidogreliu ar kitais kraujo skiedikliais gali padidinti kraujavimo riziką. Tai nėra teorinė rizika – yra aprašytų atvejų, kai ginkgo vartojimas kartu su antikoaguliantais sukėlė rimtą kraujavimą. Jei vartojate bet kokius kraujo skiediklius, prieš pradedant ginkgo būtina pasitarti su gydytoju.
Taip pat reikia atsargiai su antidepresantais, ypač MAO inhibitoriais ir SSRI. Ginkgo gali sustiprinti kai kurių antidepresantų poveikį arba sukelti serotonino sindromą.
Epilepsija – ginkgo biloba gali mažinti traukulių slenkstį, todėl žmonėms, sergantiems epilepsija ar vartojantiems prieštraukulinius vaistus, jis nerekomenduojamas.
Nėštumas ir žindymas – ginkgo nerekomenduojamas nėščiosioms dėl galimo poveikio kraujotakai ir trombocitams.
Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai – galvos skausmas, virškinimo trakto diskomfortas, galvos svaigimas ir alerginės reakcijos. Paprastai jie lengvi ir praeina savaime, tačiau jei jie stiprūs – vartojimą reikia nutraukti.
Prieš operacijas ginkgo vartojimą reikia nutraukti bent 2 savaites anksčiau – dėl antikoaguliacinio poveikio.
Ginkgo biloba ir kasdienė sveikata – realus žvilgsnis be iliuzijų
Čia norisi būti sąžiningais. Ginkgo biloba nėra stebuklingas atminties gerintojas, kuris pavers jus genijumi ar sustabdys senėjimą. Jei tikitės, kad išgėrę kapsulę rytoj prisiminkite viską, ką pamiršote – nusivylsite.
Tačiau tai nereiškia, kad ginkgo nenaudingas. Jis yra vienas iš nedaugelio augalinių preparatų, kurie turi pakankamai mokslinių įrodymų, kad būtų rimtai svarstomi – ne tik kaip folkloras, bet kaip reali terapinė priemonė tam tikroms grupėms.
Labiausiai tikėtina nauda:
- Vyresnio amžiaus žmonėms su pradedančiais pažintinių funkcijų sutrikimais
- Žmonėms su kraujotakos problemomis (periferinė arterijų liga, lėtinis smegenų kraujotakos nepakankamumas)
- Tiems, kurių tinitas yra kraujotakos kilmės
- Žmonėms su nerimo simptomais, ypač vyresnio amžiaus
Mažiau tikėtina nauda:
- Sveikiems jauniems žmonėms, norintiems „pagerinti” ir taip gerai veikiančią atmintį
- Kaip demencijos prevencija sveikiems žmonėms (įrodymai silpni)
- Kaip greito poveikio energetinis papildas
Tūkstantmetis medis šiuolaikiniame pasaulyje – ar verta?
Ginkgo biloba istorija yra savotiškai simboliška. Medis, išgyvenęs dinozaurus, ledynmečius ir net Hirosimos atominę bombą (keli ginkgo medžiai išgyveno sprogimą ir atžėlė iš naujo), šiandien stovi tarp tradicinės medicinos ir šiuolaikinio mokslo. Nei visiškai patvirtintas, nei visiškai atmestas.
Ir galbūt tai yra sąžiningiausia pozicija – ne beatodairiškai tikėti, ne kategoriškai atmesti, o suprasti, kam ir kada jis gali padėti. Mokslas apie ginkgo tęsiasi, nauji tyrimai atsiranda nuolat, ir kai kurie iš jų tikrai žadantys – ypač kalbant apie neuroprotekcijos mechanizmus ir kombinuotą terapiją su kitomis priemonėmis.
Jei esate vyresnio amžiaus, jaučiate, kad atmintis ar koncentracija prastėja, ir neturite kontraindikacijų – ginkgo biloba yra pagrįstas pasirinkimas išbandyti, pasitarę su gydytoju. Jei esate jaunas ir sveikas ir ieškote „nootropo” – galbūt geriau investuoti į miegą, fizinį aktyvumą ir mitybą, kurie turi gerokai tvirtesnę mokslinę bazę kaip pažintinių funkcijų gerintojai.
Bet kokiu atveju – rinkitės kokybišką produktą, laikykitės rekomenduojamos dozės, būkite kantrūs ir stebėkite savo reakciją. Ir visada – visada – informuokite savo gydytoją, ypač jei vartojate kokius nors vaistus. Nes net ir tūkstantmetis medis gali sukelti problemų, jei su juo elgiamasi neatsargiai.
