Kas iš tikrųjų yra grounding ir kodėl apie tai kalbama vis daugiau?
Jei kada nors nuėmėte batus ir atsistojote ant šlapios žolės rytą, tikriausiai žinote tą jausmą – kažkas nusiraminančio, beveik neapsakomo. Grounding, arba žeminimasis (kartais vadinamas „earthing”), yra praktika, kai tiesioginis kūno kontaktas su žeme – basomis vaikščiojimas, sėdėjimas ant žemės, gulėjimas pievoje – leidžia elektronams iš Žemės paviršiaus patekti į jūsų kūną. Skamba šiek tiek egzotiškai? Galbūt. Bet mokslas čia nėra toks tylus, kaip galėtumėte pagalvoti.
Pastaruosius dešimt metų grounding iš alternatyviosios medicinos erdvės pamažu persikelia į rimtesnių mokslinių diskusijų lauką. Žmonės, kurie kasdien vaikšto basomis po sodą ar parkus, dažnai pasakoja apie geresnį miegą, mažesnį stresą, net sumažėjusius skausmus. Ir nors anekdotiniai įrodymai nėra mokslas, vis daugiau tyrimų bando suprasti, ar čia yra koks nors biologinis mechanizmas.
Šiame straipsnyje pabandysime išnarplioti, kas yra grounding, ką sako tyrimai, kaip tai praktikuoti ir – svarbiausia – ar verta apskritai tuo domėtis.
Elektronai, žemė ir jūsų kūnas: kaip tai veikia teoriškai
Žemės paviršius yra nuolat įkrautas neigiamais elektronais. Tai nėra mistika – tai fizika. Žaibai, saulės spinduliuotė ir kiti atmosferos procesai nuolat generuoja šį krūvį. Kai jūs stovite basomis ant žemės, jūsų kūnas – kuris yra puikus elektros laidininkas – gali absorbuoti šiuos elektronus.
Teorija teigia, kad šie elektronai veikia kaip antioksidantai. Laisvieji radikalai, kurie kelia uždegimą organizme, yra teigiamai įkrauti molekulės fragmentai. Neigiami elektronai iš žemės gali juos neutralizuoti. Bent jau taip teigia grounding entuziastai ir kai kurie mokslininkai.
Vienas iš pagrindinių šios srities tyrinėtojų – Clintonas Ober – kartu su kardiologu Stephenu Sinatra ir biologu Jamesu Oschman parašė knygą „Earthing”, kurioje apibendrina dešimtmečius trukusius stebėjimus ir tyrimus. Jų teigimu, modernaus žmogaus problema yra ta, kad mes nuolat esame izoliuoti nuo žemės – guminiai batų padai, mediniai grindys, aukšti aukštai – visa tai nutraukia ryšį, kurį žmonija turėjo milijonus metų.
Ar tai reiškia, kad batai yra blogai? Ne visada ir ne visiems. Bet idėja, kad praradome kažką svarbaus, nėra tokia absurdiška, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Ką sako moksliniai tyrimai (ir ko jie dar nesako)
Čia reikia būti sąžiningais. Grounding tyrimų bazė egzistuoja, bet ji nėra milžiniška ir dauguma tyrimų yra maži, su nedidelėmis imtimis. Tačiau rezultatai yra pakankamai intriguojantys, kad juos ignoruoti būtų neatsakinga.
Uždegimas ir skausmas. 2015 metais žurnale „Journal of Inflammation Research” publikuotas tyrimas parodė, kad grounding gali sumažinti lėtinį uždegimą. Tyrėjai naudojo termovizines kameras ir stebėjo, kaip keičiasi uždegimo žymenys žmonėms, kurie miegojo ant įžemintų paklodžių. Rezultatai buvo akivaizdūs – uždegimas mažėjo.
Miegas ir kortizolio ritmas. Kitas tyrimas, publikuotas „Journal of Alternative and Complementary Medicine”, tyrė kortizolio – streso hormono – ritmą žmonėms, kurie miegojo įžeminti. Po aštuonių savaičių dalyviai pranešė apie geresnį miegą, mažesnį stresą ir sumažėjusius skausmus. Kortizolio sekrecijos ritmas tapo normalesnis.
Kraujo klampumas. Vienas įdomiausių tyrimų, kurį atliko dr. Gaétan Chevalier ir kolegos, parodė, kad grounding gali sumažinti kraujo klampumą – vieną iš širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Raudonieji kraujo kūneliai po grounding sesijų turėjo didesnį neigiamą krūvį ir mažiau linkę klipti vienas prie kito.
Tačiau reikia pasakyti ir tai, ko tyrimai dar neįrodė: grounding nėra stebuklingas vaistas nuo jokios konkrečios ligos. Daugelis tyrimų yra preliminarūs, trūksta dvigubai aklų kontroliuojamų tyrimų, ir mokslinė bendruomenė dar toli gražu nėra vieninga šiuo klausimu. Skeptikai pagrįstai nurodo, kad daugelis grounding efektų gali būti paaiškinti placebo efektu arba tiesiog tuo, kad žmonės, vaikščiodami basomis lauke, automatiškai sulėtina tempą, kvėpuoja grynesniu oru ir praleidžia laiką gamtoje.
Ir žinote ką? Net jei taip ir yra – tai vis tiek naudinga.
Gamta kaip vaistas: kodėl basomis vaikščiojimas veikia net be elektronų
Japonai turi terminą „shinrin-yoku” – miško vonios. Tai praktika, kai tiesiog vaikštai miške, kvėpuoji, stebei, klausaisi. Tyrimai rodo, kad tai mažina kraujospūdį, kortizolio lygį, gerina nuotaiką ir imuninę sistemą. Ir čia elektronai nėra pagrindinė tema.
Kai mes einame basomis po žolę, vyksta daug dalykų vienu metu:
- Pėdų padai turi tūkstančius nervų galūnių, kurios stimuliuojamos nelygiu paviršiumi – tai savotiškas refleksoterapijos seansas
- Dėmesys nukreipiamas į pojūčius čia ir dabar – tai natūrali mindfulness praktika
- Kvėpuojame švaresniu oru, ypač jei esame parke ar miške
- Sulėtiname žingsnį – ant žolės sunku bėgti, todėl automatiškai einame ramiau
- Vizualinis kontaktas su gamta pats savaime mažina stresą
Taigi net jei grounding teorija apie elektronus pasirodytų esanti per daug optimistinė, pati praktika – basomis vaikščiojimas gamtoje – turi neabejotiną naudą. Čia nėra ko ginčytis.
Kaip pradėti: praktiniai patarimai tiems, kurie nori išbandyti
Gerai, tarkime, jus sudomino idėja. Kaip tai padaryti praktiškai, ypač jei gyvenate mieste ir neturite sodo?
Pradėkite nuo 20-30 minučių per dieną. Tyrimai rodo, kad net tokio trumpo laiko gali pakakti, kad pajustumėte pirmą poveikį. Raskite artimiausią parką, nusiaunkite batus ir tiesiog vaikščiokite. Jei žolė šlapia nuo ryto rasos – puiku, tai dar geriau, nes drėgna žemė geriau laidi elektronams.
Geriausi paviršiai grounding praktikai:
- Drėgna žolė – vienas geriausių variantų
- Smėlis paplūdimyje, ypač šlapias prie vandens
- Žemė sode ar miške
- Natūralus akmuo (granitas, smiltainis)
- Betonas – taip, jis taip pat laidus, nors mažiau nei žemė
Kas neveikia: asfaltas, mediniai grindai, plytelės (nebent labai plonos ir drėgnos), guminiai ar plastikiniai paviršiai.
Jei negalite išeiti laukan. Rinkoje yra vadinamieji grounding produktai – įžemintos paklodės, kilimėliai, kojinės su sidabro siūlais. Jie jungiami prie elektros lizdo įžeminimo. Tyrimai su šiais produktais taip pat egzistuoja ir rodo teigiamus rezultatus. Tačiau jei turite galimybę rinktis – natūralus kontaktas su žeme visada bus pirmoje vietoje.
Rytas yra geriausias laikas. Rytinė žolė dažnai drėgna nuo rasos, oras švaresnis, o jūs galite derinti grounding su rytine meditacija ar tiesiog kava lauke. Tai puikus būdas pradėti dieną.
Žiūrėkite po kojomis. Tai skamba banaliai, bet svarbu. Prieš einant basomis, patikrinkite, ar nėra stiklo, aštrių akmenų ar kitų pavojų. Ypač mieste. Pirmomis dienomis pėdos gali būti jautrios – tai normalu, jei esate įpratę visada avėti batus.
Grounding ir lėtinis stresas: asmeninė perspektyva
Daugelis žmonių, kurie pradeda grounding praktiką, tai daro ne dėl mokslinių tyrimų – jie tiesiog ieško kažko, kas padėtų susidoroti su kasdienio gyvenimo spaudimu. Ir čia verta pakalbėti atvirai.
Lėtinis stresas yra viena iš pagrindinių šiuolaikinių sveikatos problemų. Jis prisideda prie širdies ligų, diabeto, imuninės sistemos sutrikimų, miego problemų. Ir viena iš priežasčių, kodėl stresas taip sunkiai valdomas, yra ta, kad mes retai kada tikrai „išjungiame” – telefone, kompiuteryje, mintyse.
Grounding praktika, net jei ji veikia tik per placebo efektą ar per gamtos poveikį, yra proga sustoti. Penkiolika minučių, kai jūs tiesiog stovite ant žolės, jaučiate vėją, girdite paukščius – tai nėra tuščias laiko gaišimas. Tai investicija į nervų sistemos atsigavimą.
Žmonės, kurie reguliariai praktikuoja grounding, dažnai pasakoja panašius dalykus: geriau miega, rečiau jaučia nerimą, greičiau atsigauna po fizinio krūvio. Ar tai elektronai? Ar gamta? Ar tiesiog pauzė? Tikėtina, kad viskas kartu.
Kada grounding nėra stebuklų receptas
Būkime sąžiningi ir apie tai, ko grounding nepakeis. Jei turite rimtą lėtinę ligą – diabetą, širdies problemų, autoimuninę ligą – grounding gali būti puikus papildas jūsų gyvenimo būdui, bet ne pagrindinis gydymas. Tai nėra alternatyva medikamentams ar gydytojo patarimams.
Taip pat verta paminėti, kad kai kurie žmonės grounding idėją perneša per toli ir pradeda teigti, kad tai gydo vėžį, diabetą ar kitas rimtas ligas. Tokių teiginių mokslinių įrodymų nėra, ir tokia retorika kenkia pačiai grounding idėjai, nes ją diskredituoja.
Grounding yra sveikos gyvensenos dalis, ne stebuklas. Kaip ir geras miegas, judėjimas, mityba – tai vienas iš daugelio elementų, kurie kartu sudaro sveiką gyvenimą.
Taip pat žiūrėkite į tai realistiškai: jei gyvenate šiaurėje ir pusę metų yra žiema, kasdienė grounding praktika lauke bus sudėtinga. Tais mėnesiais galbūt verta investuoti į grounding kilimėlį ar tiesiog daugiau dėmesio skirti kitoms streso mažinimo praktikoms.
Žemė po kojomis: paprasčiausias dalykas, kurį galite padaryti šiandien
Galbūt grounding nėra revoliucija. Galbūt tai tiesiog priminimas apie tai, ką žmonija darė natūraliai tūkstančius metų – gyveno artimame kontakte su žeme, vaikščiojo basomis, sėdėjo ant žolės, gulėjo po medžiais. Modernizacija mums davė daug, bet kai kuriuos dalykus ir atėmė.
Mokslas apie grounding dar vystosi. Kai kurie tyrimai yra įtikinami, kiti reikalauja papildomo patvirtinimo. Bet vienas dalykas yra tikras: basomis vaikščiojimas po žolę nepakenks. O tikimybė, kad tai padės – bent jau per gamtos poveikį, per sulėtėjimą, per pojūčių stimuliavimą – yra visai reali.
Šiandien, jei turite galimybę, nusiaunkite batus. Eikite į parką, į sodą, į paplūdimį. Stovėkite ant žolės penkiolika minučių. Kvėpuokite. Stebėkite, kaip jaučiatės. Jums nereikia tikėti elektronų teorija, kad gautumėte naudos iš šios paprastos praktikos.
Kartais sveikata prasideda nuo pačių paprasčiausių dalykų. Ir galbūt žemė po kojomis yra vienas iš jų.
