Kas tas hemoglobinas ir kodėl visi apie jį kalba?
Jei bent kartą gyvenime darėte kraujo tyrimą, tikriausiai pastebėjote tą raidžių kombinaciją – HGB arba Hb – ir šalia esantį skaičių. Hemoglobinas. Vienas iš tų rodiklių, kurį gydytojai tikrina beveik visada, nes jis pasako labai daug apie tai, kaip jūsų kūnas funkcionuoja iš vidaus.
Bet kas tai iš tikrųjų yra? Hemoglobinas – tai baltymas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose (eritrocituose). Jo pagrindinė užduotis – pernešti deguonį iš plaučių į visus kūno audinius ir organus, o anglies dioksidą – atgal į plaučius, kad jis būtų iškvėptas. Be hemoglobino šis procesas tiesiog neveiktų. Tai tarsi kurjeris, kuris nepaliaujamas dirba 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.
Hemoglobino molekulėje yra geležis – būtent ji suteikia kraujui tą charakteringą raudoną spalvą ir leidžia deguoniui prisijungti. Štai kodėl geležies trūkumas organizme taip tiesiogiai veikia hemoglobino kiekį – be geležies šis baltymas tiesiog negali normaliai formuotis.
Hemoglobino normos – kiek turėtų būti?
Čia prasideda įdomiausia dalis, nes norma nėra universali. Ji skiriasi priklausomai nuo amžiaus, lyties ir net fiziologinės būklės. Tai, kas normalu vyrui, gali būti per žema moteriai, ir atvirkščiai.
Suaugusiems vyrams hemoglobino norma paprastai yra 130–170 g/l (gramų litre). Moterims – 120–155 g/l. Nėščioms moterims norma šiek tiek kitokia – apie 110–140 g/l, nes nėštumo metu kraujo tūris padidėja ir hemoglobinas natūraliai praskiedžiamas.
Vaikams normos keičiasi pagal amžių:
- Naujagimiai – net iki 145–225 g/l (labai aukštos vertės, nes jie nešiojo vadinamąjį feto hemoglobiną)
- 1–6 mėnesių kūdikiai – 95–135 g/l
- 6 mėnesių – 2 metų vaikai – 105–135 g/l
- 6–12 metų vaikai – 115–150 g/l
- Paaugliai (priklausomai nuo lyties) – artėja prie suaugusiųjų normų
Pagyvenusiems žmonėms normos taip pat gali šiek tiek skirtis, be to, svarbu žinoti, kad skirtingos laboratorijos gali naudoti skirtingus matavimo vienetus ar etaloninius intervalus. Todėl visada geriausia rezultatus aptarti su savo gydytoju, o ne interpretuoti juos vienam namuose.
Žemas hemoglobinas – kada pradėti nerimauti?
Žemas hemoglobinas medicinoje vadinamas anemija. Tai nėra liga pati savaime, o greičiau simptomas, rodantis, kad kažkas organizme vyksta ne taip. Ir čia svarbu suprasti – anemija turi daug skirtingų priežasčių, todėl gydymas irgi skiriasi.
Kaip jaučiasi žmogus, kurio hemoglobinas per žemas? Dažniausiai:
- Nuolatinis nuovargis, silpnumas, net po ilgo miego
- Blyški oda, lūpos, dantenos
- Širdies plakimas, dusulys net esant nedideliam fiziniam krūviui
- Galvos svaigimas, galvos skausmai
- Šaltos rankos ir kojos
- Sunkumas susikoncentruoti, „rūko” galvoje jausmas
- Trapūs nagai, plaukų slinkimas
Problema ta, kad daugelis šių simptomų lengvai priskiriami stresui, pervargimui ar tiesiog „gyvenimo tempui”. Žmonės gyvena su anemija mėnesius ar net metus, net nežinodami apie ją.
Dažniausios žemo hemoglobino priežastys:
Geležies stokos anemija – pati labiausiai paplitusi. Atsiranda dėl nepakankamo geležies vartojimo su maistu, jos blogos absorbcijos arba dėl kraujo netekimo (mėnesinės, vidiniai kraujavimai, operacijos). Ypač dažna moterims reprodukcinio amžiaus ir vegetarams/veganams.
B12 ir folio rūgšties trūkumas – šie vitaminai reikalingi normaliam eritrocitų formavimuisi. Jų trūkumas sukelia vadinamąją megaloblastinę anemiją. Rizikos grupėje – veganiška dieta laikantys žmonės, nes B12 randamas tik gyvulinės kilmės produktuose.
Lėtinių ligų anemija – kai organizmas kovoja su uždegimais, vėžiu, inkstų ligomis ar autoimuninėmis ligomis, hemoglobino gamyba gali sulėtėti.
Paveldimos būklės – pjautuvinių ląstelių anemija, talasemija ir kitos genetinės ligos, kurios paveikia eritrocitų struktūrą ar funkciją.
Aukštas hemoglobinas – ar tai visada gerai?
Daugelis žmonių galvoja, kad kuo daugiau hemoglobino, tuo geriau. Lyg ir logiškai skamba – daugiau deguonies nešėjų, daugiau energijos. Bet tai ne visai tiesa.
Aukštas hemoglobinas (medicinos kalba – eritrocitozė arba policitemija) gali būti tiek normali fiziologinė reakcija, tiek rimtesnės problemos požymis.
Kada aukštas hemoglobinas yra normalus?
Žmonės, gyvenantys dideliame aukštyje (kalnuose), natūraliai turi aukštesnį hemoglobiną – tai kūno adaptacija prie mažesnio deguonies kiekio ore. Profesionalūs sportininkai, ypač ištvermės sporto atstovai, taip pat dažnai turi aukštesnes vertes. Tai fiziologinis atsakas į padidėjusius deguonies poreikius.
Kada reikia susirūpinti?
Jei hemoglobinas aukštas be aiškios priežasties, tai gali rodyti:
- Lėtines plaučių ligas (LOPL, miego apnėją) – organizmas kompensuoja blogą deguonies apykaitą gamindamas daugiau eritrocitų
- Širdies ligas
- Dehidrataciją – kai trūksta skysčių, kraujas „sutirštėja” ir hemoglobino koncentracija auga
- Rūkymą – anglies monoksidas iš cigarečių dūmų blokuoja hemoglobiną, todėl kūnas reaguoja gamindamas jo daugiau
- Policitemija vera – reta kaulų čiulpų liga, kai eritrocitų gamyba nekontroliuojamai padidėja
- Neteisėtą eritropoetino (EPO) vartojimą – kai kurie sportininkai jį naudoja kaip dopingą
Aukštas hemoglobinas padidina kraujo klampumą, o tai reiškia didesnę trombų, insulto ir širdies priepuolio riziką. Todėl jei tyrimai rodo nuolat aukštas vertes, tai tikrai verta ištirti.
Kaip natūraliai palaikyti sveiką hemoglobino lygį?
Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų hemoglobino lygį galima reguliuoti mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiais. Žinoma, tai taikoma tada, kai problema nėra susijusi su rimtesnėmis ligomis.
Geležis – pagrindinis elementas
Geležis yra hemoglobino sintezės pagrindas. Tačiau ne visa geležis vienodai gerai pasisavinama. Yra dviejų tipų geležis:
- Heminė geležis (iš gyvulinių produktų) – pasisavinama 15–35%. Randama raudonoje mėsoje, kepenėlėse, žuvyje, jūros gėrybėse.
- Neheminė geležis (iš augalinių produktų) – pasisavinama tik 2–20%. Randama ankštiniuose, lapiniuose daržovėse, sėklose, riešutuose.
Geležies pasisavinimą labai pagerina vitaminas C. Todėl jei valgote lęšių sriubą ar špinatų salotas, pridėkite citrinų sulčių, paprikų ar pomidorų – tai praktiškai padvigubins geležies absorbciją.
Kita vertus, kai kurie produktai trukdo geležies pasisavinimui: kava, arbata (taninas), pienas (kalcis), kai kurie grūdai (fitinai). Todėl geležingas maistas ir kava – ne geriausia kombinacija.
B12 vitaminas
Randamas mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, pieno produktuose. Veganams būtina papildyti mitybą B12 papildais – šio vitamino augaliniai šaltiniai yra nepatikimi.
Folio rūgštis
Daug jos yra žaliuose lapiniuose daržovėse (špinatuose, brokoliuose), ankštiniuose, avokade. Folio rūgšties poreikis ypač padidėja nėštumo metu.
Varis
Mažiau žinomas, bet svarbus elementas – varis padeda organizmui geležį panaudoti hemoglobino gamybai. Jo šaltiniai: riešutai, sėklos, jūros gėrybės, tamsus šokoladas.
Kada reikia papildų ir kada – gydymo?
Čia dažnai kyla painiava. Žmonės nusipirka geležies papildų iš vaistinės ir galvoja, kad problema išspręsta. Bet tai ne visada veikia ir ne visada saugu.
Pirma, geležies papildai gali sukelti nemalonų šalutinį poveikį – vidurių užkietėjimą, pilvo skausmus, pykinimą. Antra, jei anemija kyla ne dėl geležies trūkumo (pvz., dėl B12 stokos ar lėtinės ligos), geležies papildai tiesiog nepadės.
Trečia – ir tai labai svarbu – geležies perteklius organizme yra toksiškas. Geležis kaupiasi kepenyse, širdyje ir kituose organuose ir gali sukelti rimtų pažeidimų. Todėl geležies papildų niekada nereikėtų vartoti be gydytojo rekomendacijos.
Praktinės rekomendacijos:
- Jei jaučiate nuovargį, silpnumą ar kitus anemijos simptomus – pirmiausia padarykite kraujo tyrimą
- Jei hemoglobinas žemas – paprašykite gydytojo ištirti ir geležies atsargas (feritinas), B12, folio rūgštį
- Papildus pradėkite vartoti tik žinodami tikslią priežastį
- Mitybos pokyčiai – visada saugus pirmasis žingsnis
- Jei per 2–3 mėnesius po mitybos korekcijos rodikliai negerėja – kreipkitės į gydytoją
- Nėščios moterys turėtų reguliariai tikrinti hemoglobiną – anemija nėštumo metu gali turėti rimtų pasekmių
Specialios grupės – kas turėtų ypač atkreipti dėmesį?
Yra žmonių, kuriems hemoglobino kontrolė ypač svarbi ir kurie turėtų tai daryti reguliariai, net jei jaučiasi gerai.
Moterys reprodukcinio amžiaus. Kas mėnesį prarandamas kraujas mėnesinių metu – tai reikšmingas geležies praradimas. Jei mėnesinės gausios, rizika išsivystyti anemijai yra labai didelė. Tyrimai rodo, kad iki 30% reprodukcinio amžiaus moterų turi geležies trūkumą.
Nėščios moterys. Nėštumo metu kraujo tūris padidėja apie 50%, o geležies poreikis išauga dramatiškai. Anemija nėštumo metu siejama su priešlaikiniu gimdymu, mažu kūdikio svoriu ir komplikacijomis gimdymo metu.
Veganiška ir vegetariška mitybą laikantys žmonės. Augalinė geležis pasisavinama prasčiau, o B12 iš augalų praktiškai negaunama. Reguliari kontrolė ir apgalvota mityba čia būtina.
Vyresnio amžiaus žmonės. Su amžiumi mažėja skrandžio rūgšties gamyba, o tai blogina geležies ir B12 pasisavinimą. Be to, lėtinės ligos, dažnesnės vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat veikia hemoglobino lygį.
Sportininkai, ypač bėgikai. Intensyvus fizinis krūvis gali sukelti vadinamąją „bėgiko anemiją” – dėl mechaninio eritrocitų sunaikinimo (pėdos smūgiai į žemę) ir padidėjusio geležies praradimo su prakaitu. Reguliarus tikrinimas – privalomas.
Žmonės po operacijų ar su lėtinėmis ligomis. Bet koks reikšmingas kraujo netekimas ar lėtinis uždegimas gali paveikti hemoglobiną.
Hemoglobinas – ne tik skaičius, o jūsų kūno istorija
Galiausiai norisi pasakyti štai ką: hemoglobino rodiklis nėra tiesiog skaičius ant popieriaus lapo. Tai savotiškas jūsų kūno pasakojimas – apie tai, kaip miegate, ką valgote, kaip gyvenate, ar yra paslėptų problemų, apie kurias dar nežinote.
Žemas hemoglobinas dažnai reiškia, kad kūnas jau kurį laiką „stringa” – neturi pakankamai resursų, kad tinkamai aprūpintų audinius deguonimi. Tas nuolatinis nuovargis, tas „rūkas” galvoje, tas jausmas, kad reikia daugiau pastangų nei anksčiau – tai ne silpnumas ir ne tingumas. Tai signalas.
O aukštas hemoglobinas – tai dažnai kūno bandymas kompensuoti kažką, kas neveikia gerai: ar tai būtų rūkymas, miego apnėja, ar kita problema.
Praktiškai kalbant – jei dar nedarėte kraujo tyrimo pastaruosius metus ar dvejus, tai geras metas tai padaryti. Hemoglobino patikrinimas yra pigus, greitas ir labai informatyvus. Ir jei rodikliai negerėja nepaisant mitybos pokyčių – nedelskite kreiptis į gydytoją. Anemija, kurią galima lengvai gydyti ankstyvoje stadijoje, ilgainiui gali tapti rimtesne problema. Jūsų energija, koncentracija ir bendras savijauta labai priklauso nuo to, kaip gerai jūsų kraujas atlieka savo darbą. Ir tai – tikrai verta dėmesio.
