Burna – ne tik estetikos reikalas
Daugelis žmonių dantų sveikatą sieja tik su gražia šypsena ar nemalonaus kvapo problema. Tačiau tai, kas vyksta jūsų burnoje, gali turėti daug gilesnių pasekmių – tiesiogiai susijusių su širdies ir kraujagyslių sistema. Skamba keistai? Iš tikrųjų mokslas šią sąsają tyrinėja jau daugiau nei du dešimtmečius, ir rezultatai tikrai verčia susimąstyti.
Burnoje gyvena apie 700 skirtingų bakterijų rūšių. Dauguma jų yra visiškai nekenksmingos – jos net padeda palaikyti sveiką burnos aplinką. Problema prasideda tada, kai pusiausvyra sutrinka: kai dantų higiena apleidžiama, cukrus vartojamas per dažnai, o gydytojo odontologų vizitai atidedami „kol skaudės”. Tada kenksmingos bakterijos ima viršų, sukelia uždegimą, o tas uždegimas – kaip paaiškėja – nelieka tik burnoje.
Kaip bakterijos iš burnos patenka į kraujagysles
Tai nėra jokia metafora ar perdėjimas – bakterijos iš burnos tikrai gali patekti į kraujotaką. Ir tai vyksta dažniau, nei manome. Kiekvieną kartą, kai kramtote maistą, valotės dantis ar net tiesiog ryją seiles, nedidelės bakterijų dozės gali prasiskverbti per pažeistą dantenų audinį tiesiai į kraujagysles.
Sveikose dantenose ši barjero funkcija veikia puikiai. Tačiau kai žmogus serga periodontitu – lėtine dantenų liga – dantenų audinys yra uždegęs, pažeistas, o kraujagyslės jame – itin pralaidžios. Tokiomis sąlygomis bakterijoms patekti į kraujotaką yra beveik taip pat paprasta, kaip pro atviras duris.
Viena labiausiai ištirtų bakterijų šiame kontekste – Streptococcus mutans ir Porphyromonas gingivalis. Pastaroji ypač aktyvi periodontito atvejais ir, kaip parodė tyrimai, aptinkama net aterosklerozinėse plokštelėse – riebalų nuosėdose, kurios kaupiasi arterijų sienelėse ir gali sukelti infarktą ar insultą.
Periodontitas ir širdies ligos – kur slypi ryšys
Periodontitas – tai ne tik „dantenų problema”. Tai sisteminis uždegiminis procesas, kuris veikia visą organizmą. Kai dantenų audinys nuolat uždegęs, imuninė sistema dirba viršvalandžiais, o kraujyje cirkuliuoja padidėjęs uždegimo žymenų kiekis – ypač C reaktyvusis baltymas (CRB) ir interleukinas-6.
Šie patys uždegimo žymenys yra glaudžiai susiję su aterosklerozės vystymusi. Uždegimas skatina riebalų nuosėdų formavimąsi arterijų sienelėse, mažina jų elastingumą, didina kraujo krešėjimo riziką. Taigi žmogus, kenčiantis nuo lėtinio periodontito, nuolat „maitina” sistemingą uždegimą, kuris tyliai kenkia širdžiai ir kraujagyslėms.
Europos periodontologijos federacijos ir Europos kardiologijos draugijos bendrai parengtas konsensuso dokumentas patvirtina: yra nepriklausomas ryšys tarp periodontito ir širdies bei kraujagyslių ligų. Žmonės su sunkiu periodontitu turi apie 20–25% didesnę riziką susirgti širdies ligomis, palyginti su tais, kurių dantenų sveikata gera.
Aterosklerozė ir burnos bakterijos – ką rodo tyrimai
Vienas įdomiausių atradimų šioje srityje – tai, kad mokslininkai, analizuodami aterosklerozines plokšteles iš pacientų arterijų, jose rado burnos bakterijų DNR. Tai nėra atsitiktinumas. Tai reiškia, kad bakterijos ne tik „praplaukia” kraujotaka, bet aktyviai dalyvauja aterosklerozinio proceso formavime.
Porphyromonas gingivalis turi ypatingą gebėjimą – ji gali prasiskverbti į kraujagyslių sienelės ląsteles ir ten sukelti vietinį uždegimą. Be to, ši bakterija gamina specialius fermentus, kurie pažeidžia kraujagyslių sienelės baltymų struktūrą, skatina trombocitų agregaciją (kraujo krešėjimą) ir taip tiesiogiai prisideda prie širdies priepuolių rizikos.
Kitas tyrimas, atliktas Suomijoje ir apėmęs daugiau nei 8 000 dalyvių, parodė, kad žmonės su dideliu karieso pažeidimu ir dantenų ligomis turėjo statistiškai reikšmingai daugiau širdies kraujagyslių įvykių per 10 metų stebėjimo laikotarpį. Net ir atskyrus kitus rizikos veiksnius – rūkymą, diabetą, aukštą kraujospūdį – sąsaja išliko.
Kas labiausiai rizikuoja ir kodėl
Nors burnos bakterijų poveikis širdžiai aktualus visiems, yra grupių, kurioms šis ryšys ypač svarbus:
- Diabetikai – cukrinis diabetas ir periodontitas veikia vienas kitą abipusiai. Diabetas silpnina imuninę reakciją ir lėtina žaizdų gijimą burnoje, o periodontitas savo ruožtu sunkina glikemijos kontrolę. Šiems žmonėms burnos sveikata tiesiogiai veikia ne tik dantis, bet ir cukraus kiekį kraujyje bei širdies riziką.
- Rūkaliai – rūkymas yra vienas stipriausių periodontito rizikos veiksnių. Kartu jis tiesiogiai pažeidžia kraujagysles. Derinys – dviguba žala.
- Vyresni nei 50 metų žmonės – su amžiumi dantenų audinys natūraliai silpnėja, imuninė sistema tampa mažiau efektyvi, o lėtiniai uždegimo procesai kaupiasi.
- Žmonės su jau diagnozuotomis širdies ligomis – jiems burnos sveikata tampa ypač svarbi, nes papildomas uždegiminis krūvis gali destabilizuoti jau esamas aterosklerozines plokšteles.
Taip pat verta paminėti, kad stresas – šiuolaikinio gyvenimo palydovas – veikia ir burnos sveikatą. Lėtinis stresas mažina seilių gamybą, silpnina imuninę apsaugą burnoje ir skatina žalingus įpročius (dantų griežimą, cukraus vartojimą). Taigi streso valdymas yra ir širdies, ir burnos sveikatos klausimas.
Praktiniai žingsniai, kurių neverta atidėti
Gerai, kad mokslas tai patvirtina – bet ką su tuo daryti praktiškai? Štai konkrečios rekomendacijos, kurios tikrai veikia:
Dantų valymas – du kartus per dieną, bet teisingai. Daugelis žmonių valo dantis, tačiau daro tai neteisingai arba per greitai. Rekomenduojama valyti bent dvi minutes, naudoti minkštą šepetėlį ir judinimais nuo dantenų link danties – ne horizontaliai. Elektrinis dantų šepetėlis statistiškai pašalina daugiau apnašų nei rankinis.
Tarpudančių valymas – ne pasirinktinis, o būtinas. Dantų siūlas ar tarpudančių šepetėliai pasiekia vietas, kur dantų šepetėlis tiesiog nepatenka. Būtent ten dažniausiai kaupiasi bakterijų kolonijos ir prasideda dantenų uždegimas. Jei niekada to nedarėte – pradėkite nuo vienos dienos per savaitę ir palaipsniui įtraukite į kasdienę rutiną.
Burnos skalavimas antimikrobiniais preparatais. Chlorheksidino ar eterinių aliejų pagrindu pagaminti skalavimo skysčiai gali reikšmingai sumažinti kenksmingų bakterijų kiekį burnoje. Tačiau jie nėra skirta kasdieniam ilgalaikiam naudojimui – geriausia pasitarti su odontologu.
Reguliarūs vizitai pas odontologą – bent du kartus per metus. Profesionalus dantų valymas (higiena) pašalina mineralizuotas apnašas (akmenį), kurių niekaip nepašalinsite namuose. Be to, odontologas gali anksti pastebėti periodontito požymius ir pradėti gydymą, kol žala dar minimali.
Mityba, kuri padeda burnai ir širdžiai. Cukrus – pagrindinis kenksmingų burnos bakterijų maistas. Ribodami cukrų, jūs ne tik saugote dantis nuo karieso, bet ir mažinate uždegimą. Omega-3 riebalų rūgštys (žuvyje, linų sėmenų aliejuje) turi priešuždegiminį poveikį – naudingą tiek dantenoms, tiek kraujagyslėms. Vitaminas C stiprina dantenų audinį, o vitaminas D reguliuoja imuninę reakciją.
Vanduo – paprasčiausias ir dažniausiai pamirštamas įrankis. Gėrimas vandens po valgio padeda mechaniškai nuplauti maisto liekanas ir normalizuoja burnos pH. Sausos burnos sindromas (kai seilių gamyba sumažėjusi) labai padidina bakterijų augimo riziką – tad hidratacija yra ir burnos sveikatos klausimas.
Kai burna kalba apie širdį – klausykite
Yra tam tikrų simptomų, kurie turėtų paskatinti kuo greičiau kreiptis į odontologą – ir galbūt kartu pasitikrinti širdies sveikatą:
- Dantenų kraujavimas valant dantis ar kramtant kietą maistą
- Nuolat juntamas burnos uždegimas, paraudimas ar patinimas
- Dantų jautrumas, kuris ilgainiui didėja
- Dantų judėjimas ar tarpų atsiradimas tarp dantų
- Nuolatinis blogas burnos kvapas, nepraeinas po valymo
Šie požymiai gali rodyti aktyvų periodontitą – būklę, kuri reikalauja ne tik odontologinės pagalbos, bet ir platesnio požiūrio į sveikatą. Jei jau žinote, kad turite širdies problemų ar esate didelės rizikos grupėje, informuokite savo odontologą – ir atvirkščiai, informuokite kardiologą apie dantenų problemas.
Burna ir širdis – vienas kūnas, viena atsakomybė
Kartais sveikatos priežiūra tampa per daug suskirstyta į atskiras sritis: širdies gydytojas rūpinasi širdimi, odontologas – dantimis, o tarpas tarp jų lieka tuščias. Tačiau mūsų kūnas taip neveikia. Jis yra viena sistema, kurioje viskas susiję – ir burnos bakterijos, ir kraujagyslių sveikata, ir uždegimas, ir imuninė reakcija.
Gera žinia ta, kad burnos sveikatos priežiūra yra viena prieinamiausių ir efektyviausių prevencinių priemonių. Ji nereikalauja brangių vaistų ar sudėtingų procedūrų – tik nuoseklumo, tinkamo dantų šepetėlio, siūlo ir reguliaraus vizito pas odontologą. Tai investicija, kuri atsiperka ne tik gražia šypsena, bet ir sveikesne širdimi.
Taigi kitą kartą, kai pagalvosite, kad dantų valymas – tai tik formalumas prieš miegą, prisiminkite: tą akimirką jūs ne tik rūpinatės burnos higiena. Jūs saugote savo kraujagysles, mažinate uždegimą ir, galbūt, apsaugote save nuo širdies priepuolio po dešimties ar dvidešimties metų. Tokia maža veikla, toks didelis poveikis.
