Kas iš tikrųjų yra mikroplastikas ir kodėl jis toks pavojingas
Dar prieš dešimt metų apie mikroplastiką kalbėjo tik saujelė mokslininkų, o dauguma žmonių net nežinojo, kad toks dalykas egzistuoja. Šiandien situacija pasikeitė – tyrimai rodo, kad mikroplastiko dalelės randamos beveik visur: vandenyno gelmėse, kalnų viršūnėse, lietaus vandenyje ir, kas bene labiausiai neramina, žmogaus kūne. Kraujyje, plaučiuose, kepenyse, net placentoje.
Mikroplastikas – tai plastikinės dalelės, mažesnės nei 5 milimetrai. Jos atsiranda dviem pagrindiniais būdais: kai kurios gaminamos tokio dydžio iš pat pradžių (pavyzdžiui, mikrorutuliukai kosmetikoje), kitos susidaro stambesniam plastikui laikui bėgant skaidantis saulės šviesoje, mechaniškai trinantis ar patiriant kitas aplinkos sąlygas. Nanoplastikas – dar smulkesnės dalelės, mažesnės nei vienas mikrometras – yra dar pavojingesnis, nes gali prasiskverbti tiesiai į ląsteles.
Problema ta, kad plastikas niekur nedingsta. Jis tik skyla į vis mažesnius gabalėlius. Ir kuo mažesnis, tuo lengviau patenka į organizmą, tuo sunkiau jį aptikti ir tuo sunkiau jo atsikratyti.
Kaip mikroplastikas patenka į mūsų maistą
Čia prasideda tikrai nemaloni statistika. Vidutinis žmogus per savaitę suvalgo apie 5 gramus plastiko – tai maždaug tiek, kiek sveria viena kredito kortelė. Per metus tai virsta beveik 250 gramų. Skamba absurdiškai, bet tai – moksliškai pagrįsti skaičiai.
Keliai, kuriais mikroplastikas patenka į maistą, yra įvairūs:
- Vanduo. Tiek buteliuotas, tiek čiaupinis vanduo yra užterštas mikroplastiku. Tyrimai parodė, kad buteliuotame vandenyje mikroplastiko dalelių gali būti net 22 kartus daugiau nei čiaupiniame. Viename litre buteliuoto vandens vidutiniškai randama apie 240 mikroplastiko dalelių.
- Jūros gėrybės. Žuvys, midijos, krevetės – visa tai kaupia mikroplastiką savo audiniuose. Kai valgome visą žuvį ar moliuskus, valgome ir tą plastiką.
- Druskos. Jūros druska – vienas labiausiai užterštų produktų. Tyrimai iš skirtingų šalių rodo, kad praktiškai visose jūros druskos rūšyse randamas mikroplastikas.
- Pakuotės. Maistas, laikomas plastikiniuose induose ar suvyniotas į plastikinę plėvelę, absorbuoja mikroplastiko daleles – ypač kai pakuotė šildoma ar veikiama riebalų.
- Oras. Taip, mes kvėpuojame mikroplastiku. Jis nusėda ant maisto, ant stalų, ant visos aplinkos.
Ypač svarbu žinoti apie karštą maistą ir plastikinę pakuotę. Kai užsisakote kavos į plastikinį puodelį arba šildote maistą mikrobangų krosnelėje plastikiniame inde, temperatūra pagreitina plastiko skilimą ir dalelių migraciją į maistą. Vienas tyrimas parodė, kad vienas plastikinis puodelis karšto gėrimo išskiria apie 25 000 mikroplastiko dalelių.
Ką mokslininkai rado žmogaus kūne
2022 metais italų mokslininkai paskelbė tyrimą, kuris sukrėtė medicinos bendruomenę – mikroplastikas buvo rastas žmonių kraujagyslių sienelėse, tiksliau, aterosklerozinėse plokštelėse. Ir ne tik rastas, bet ir susietas su didesne širdies priepuolių bei insultų rizika. Žmonės, kurių plokštelėse buvo aptiktas mikroplastikas, sirgo sunkesnėmis širdies ir kraujagyslių ligomis.
Tai – tik vienas iš daugelio nerimą keliančių atradimų. Štai dar keletas:
- 2020 metais mikroplastikas buvo rastas žmonių plaučiuose – net giliausiuose jų audiniuose, kur, atrodytų, niekas neturėtų pasiekti.
- 2021 metais mokslininkai aptiko mikroplastiko daleles žmonių placentoje – organe, kuris turėtų apsaugoti besivystantį vaisių.
- Mikroplastikas rastas motinos piene, vadinasi, jis perduodamas kūdikiams žindymo metu.
- Žmogaus išmatose aptinkamas mikroplastikas – tai reiškia, kad jis praeina per visą virškinimo traktą.
Svarbu pabrėžti: mokslininkai dar tik pradeda suprasti, ką visa tai reiškia sveikatai. Daugelis tyrimų atlikti su gyvūnais arba ląstelių kultūromis, o ilgalaikiai žmonių tyrimai dar tik vykdomi. Tačiau tai, ką jau žinome, yra pakankamai rimta, kad verta imtis atsargumo priemonių.
Plastiko chemija: ne tik dalelės, bet ir toksinai
Mikroplastikas pavojingas ne vien savo fiziniu dydžiu. Plastikas pagamintas naudojant daugybę cheminių priedų – stabilizatorių, minkštiklių, dažų, antioksidantų. Daugelis jų yra endokrininę sistemą ardančios medžiagos.
Bisfenolis A (BPA) – bene labiausiai žinomas plastiko chemikalas. Jis imituoja estrogeną organizme ir gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą, paveikti reprodukcinę sveikatą, padidinti tam tikrų vėžio formų riziką. Nors daugelis gamintojų dabar reklamuoja produktus kaip „BPA free”, vietoj BPA dažnai naudojami kiti bisfenolio junginiai – BPS, BPF – kurių poveikis gali būti panašus ar net blogesnis.
Ftalatai – minkštikliai, naudojami PVC plastike. Jie taip pat veikia hormonų sistemą, siejami su sumažėjusiu vyrų vaislingumu, vaikų vystymosi sutrikimais, astma.
PFAS medžiagos (vadinamos „amžinaisiais chemikalais”) – naudojamos neprilipančiose dangose, vandeniui atspariose pakuotėse. Jos praktiškai nesuyra gamtoje ir kaupiasi organizme. Siejamos su imuninės sistemos susilpnėjimu, skydliaukės ligomis, tam tikrų vėžio formų rizika.
Be to, mikroplastiko dalelės veikia kaip savotiški „kempiniai” – ant jų paviršiaus kaupiasi kiti teršalai iš aplinkos: sunkieji metalai, pesticidai, kiti toksinai. Taigi, įkvėpdami ar surijdami mikroplastiką, kartu gauname ir visą šį cheminį kokteilį.
Labiausiai pažeidžiamos grupės ir specifiniai rizikos veiksniai
Nors mikroplastikas kelia grėsmę visiems, kai kurie žmonės yra ypač pažeidžiami.
Vaikai ir kūdikiai – jų organizmai dar vystosi, imuninė sistema nėra pilnai subrendusi, o hormonų sistema ypač jautri endokrininius sutrikdytojus veikiančioms medžiagoms. Tyrimai rodo, kad kūdikiai, maitinami iš plastikinių buteliukų, per dieną gali suryti milijonus mikroplastiko dalelių – ypač jei buteliukas buvo sterilizuotas karštu vandeniu ar purtomas.
Nėščiosios moterys – kadangi mikroplastikas gali kirsti placentos barjerą, jis potencialiai veikia besivystantį vaisių. Tai ypač neramina, nes embrioninė ir fetalinė raida yra labai jautri bet kokiems cheminiams poveikiams.
Žmonės su virškinimo trakto ligomis – jų žarnyno barjeras gali būti pažeistas, todėl mikroplastiko dalelės gali lengviau prasiskverbti į kraują.
Darbuotojai tam tikrose pramonės šakose – tekstilės, plastiko perdirbimo, statybų – kvėpuoja ore, kuriame mikroplastiko koncentracija yra žymiai didesnė nei vidutiniškai.
Praktiniai žingsniai, kaip sumažinti plastiko poveikį
Čia norisi būti sąžiningais: visiškai išvengti mikroplastiko šiuolaikiniame pasaulyje neįmanoma. Bet galima žymiai sumažinti poveikį. Ir tai nereikalauja radikalių pokyčių ar didelių išlaidų.
Dėl vandens:
- Gerinkite filtruotą čiaupinį vandenį, o ne buteliuotą. Geriausi filtrai – atvirkštinio osmoso arba aktyvuotos anglies su papildomu filtru. Jie pašalina didžiąją dalį mikroplastiko dalelių.
- Jei naudojate filtravimo ąsotį, rinkitės tuos, kurie turi mikroplastiko filtrą (ne visi ąsočiai jį turi).
- Jei vis dėlto geriate buteliuotą vandenį, rinkitės stikliniuose buteliuose.
Dėl maisto laikymo ir gaminimo:
- Pakeiskite plastikinius indus stikliniais, keraminiais ar nerūdijančio plieno indais.
- Niekada nekaitinkite maisto plastikiniuose induose – net jei ant jų parašyta „tinkama mikrobangų krosnelei”.
- Venkite plastikinės plėvelės kontakto su riebalingu maistu – riebalai pagreitina plastiko cheminių medžiagų migraciją.
- Maistą laikykite stikliniuose indeliuose, o ne plastikiniuose maišeliuose.
- Rinkitės maistą, parduodamą stikliniuose ar metaliniuose induose, o ne plastike.
Dėl virtuvės įrankių:
- Atsisakykite nerilipančių keptuvių su pažeista danga – ji išskiria PFAS ir kitas kenksmingas medžiagas. Rinkitės ketaus, nerūdijančio plieno ar keramines keptuves.
- Naudokite medinius ar metaliniius virimo įrankius, o ne plastikinius.
- Kavos aparatai su plastikiniais rezervuarais – dar vienas šaltinis. Rinkitės aparatus su stikliniu ar metaliniais rezervuarais.
Dėl aplinkos:
- Dažniau vėdinkite patalpas – vidaus ore mikroplastiko koncentracija dažnai yra didesnė nei lauke, nes jis kaupiasi iš sintetinių kilimų, baldų, drabužių.
- Reguliariai valykite dulkes drėgnu būdu – sausos dulkės skleidžia mikroplastiką ore.
- Rinkitės natūralių pluoštų drabužius – medvilnę, liną, vilną. Sintetiniai audiniai skalbimo metu išskiria milijonus mikroplastiko skaidulų.
- Naudokite skalbimo maišelius sintetiniams drabužiams – jie sulaiko dalį skaidulų.
Dėl mitybos:
- Valgykite daugiau šviežio, neperdirbto maisto – kuo mažiau pakuočių, tuo mažiau plastiko.
- Pirktis turguje su savo krepšeliais ir maišeliais.
- Jei valgote jūros gėrybes, žinokite, kad midijos ir austrės kaupia daugiau mikroplastiko nei žuvys, nes filtruoja vandenį.
- Druska – rinkitės Himalajų ar kalnų druską vietoj jūros druskos, nes joje aptinkama mažiau mikroplastiko.
Ar organizmas gali pats apsisaugoti ar išsivalyti
Natūralus klausimas – o gal mūsų organizmas pats susidoroja su mikroplastiku? Iš dalies – taip. Didesnės mikroplastiko dalelės (virš 150 mikrometrų) paprastai neprasiskverbia per žarnyno sienelę ir išsiskiria su išmatomis. Tačiau smulkesnės dalelės – ypač nanoplastikas – gali prasiskverbti į kraują ir nusėsti audiniuose. Ir čia organizmas jau turi labai mažai galimybių jas pašalinti.
Nėra jokio „detokso”, kuris pašalintų mikroplastiką iš audinių. Tai – svarbu suprasti, nes internete pilna reklamų apie stebuklingus produktus, kurie esą „valo” organizmą nuo plastiko. Tai – grynos nesąmonės.
Tačiau yra dalykų, kurie padeda organizmui geriau susidoroti su oksidaciniu stresu, kurį sukelia plastiko cheminiai junginiai:
- Antioksidantai. Daug vaisių, daržovių, ypač spalvingų – mėlynių, granatų, brokolių, špinatų. Jie padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus.
- Sveikas žarnynas. Stiprus žarnyno barjeras sumažina mikroplastiko prasiskverbimą į kraują. Fermentuotas maistas, prebiotikai, probiotikai – visa tai palaiko žarnyno sveikatą.
- Kepenų palaikymas. Kepenys – pagrindinis organizmo filtras. Alkoholis, perdirbtas maistas, vaistai be reikalo – visa tai apkrauna kepenis ir mažina jų gebėjimą filtruoti toksinus.
- Judėjimas. Fizinis aktyvumas gerina limfos cirkuliaciją, kuri padeda šalinti atliekas iš audinių.
Gyventi su plastiku – bet protingai
Tiesa tokia, kad mes visi jau esame „užteršti” mikroplastiku. Tai nėra katastrofa, bet tai – rimtas signalas, kad reikia keisti savo santykį su plastiku kasdieniniame gyvenime. Ne todėl, kad reikia panikuoti, o todėl, kad turime pakankamai žinių imtis veiksmų.
Svarbiausia – nekristi į kraštutinumus. Nereikia išmesti visų plastikinių daiktų namie per vieną dieną ar atsisakyti jūros gėrybių visam laikui. Pakanka pradėti nuo mažų, bet nuoseklių pokyčių: pakeisti plastikinį vandens butelį į nerūdijančio plieno, nustoti kaitinti maistą plastikiniuose induose, pradėti gerti filtruotą vandenį. Kiekvienas toks žingsnis mažina bendrą plastiko naštą organizmui.
Taip pat verta žiūrėti į platesnį vaizdą – individualūs sprendimai svarbūs, bet sisteminiai pokyčiai dar svarbesni. Palaikykite politikas, kurios riboja vienkartinio plastiko naudojimą. Rinkitės prekių ženklus, kurie atsakingai elgiasi su pakuotėmis. Kalbėkite apie tai su draugais ir šeima – ne todėl, kad reikia visus išgąsdinti, o todėl, kad informuoti žmonės daro geresnius sprendimus.
Mokslas apie mikroplastiką dar tik vystosi. Kas penkeri metai turime naujų, stebinančių atradimų. Bet laukti, kol turėsime visus atsakymus, nėra išmintinga strategija – ypač kai atsargumo priemonės yra paprastos, prieinamos ir netrukdo gyventi pilnavertiškai. Plastiko amžius paliko savo pėdsaką mūsų planetoje ir mūsų kūnuose. Klausimas tik toks – kiek giliai leisime jam įsiskverbti.
