Kas iš tikrųjų yra pulso oksimetras ir kaip jis veikia
Turbūt daugelis iš jūsų susidūrė su tuo mažu įrenginėliu, kurį užsispaudžiate ant piršto ir per kelias sekundes gausite du skaičius ekrane. Atrodo paprasta. Bet kas iš tikrųjų vyksta tuo metu, kai tas mažas prietaisas mirga raudona šviesa?
Pulso oksimetras – tai neinvazinis prietaisas, kuris matuoja du dalykus vienu metu: kraujo įsotinimą deguonimi (SpO2) ir širdies ritmą. Jis veikia fotopletizmografijos principu – paprasčiau tariant, šviesa. Prietaisas siunčia dviejų skirtingų bangų ilgių šviesą (raudoną ir infraraudonąją) per jūsų pirštą, o jutiklis kitoje pusėje fiksuoja, kiek tos šviesos praėjo pro audinius.
Kodėl tai svarbu? Oksigenizuotas hemoglobinas sugeria šviesą kitaip nei deoksigenizuotas. Šis skirtumas leidžia prietaisui apskaičiuoti, kokia dalis jūsų raudonųjų kraujo kūnelių šiuo metu neša deguonį. Ir tuo pačiu metu, stebėdamas šviesos pulsavimą, prietaisas skaičiuoja jūsų širdies smūgius per minutę.
Svarbu suprasti, kad namų pulso oksimetrai ir medicininiai prietaisai – tai ne visiškai tas pats. Medicininiai prietaisai yra kalibruoti tiksliau, patikrinti griežtesniais standartais. Namų prietaisai gali turėti ±2-4% paklaidą deguonies matavime ir panašią paklaidą pulso matavime. Tai nereiškia, kad jie nenaudingi – tiesiog reikia suprasti jų ribas.
Normalios reikšmės: ką rodo skaičiai
Prieš pradedant nerimauti ar džiaugtis dėl matavimų, reikia žinoti, kas yra norma. Ir čia prasideda įdomus dalykas – norma nėra visiškai vienoda visiems.
Kraujo įsotinimas deguonimi (SpO2):
- 95-100% – norma sveikiems suaugusiems žmonėms
- 92-94% – ribinė zona, verta atkreipti dėmesį
- Žemiau 92% – reikia konsultuotis su gydytoju
- Žemiau 90% – tai jau medicininė situacija, reikia skubios pagalbos
Širdies ritmas ramybės būsenoje:
- 60-100 k/min – norma suaugusiems
- 40-60 k/min – dažnai normalu sportininkams
- Virš 100 k/min – tachikardija, verta stebėti
- Žemiau 40 k/min – bradikardija, reikia įvertinti
Tačiau čia yra vienas labai svarbus niuansas, kurį dažnai pamiršta net ir patyrę žmonės: vienas matavimas nieko nereiškia. Jei jūsų SpO2 rodo 94%, tai gali būti prietaiso paklaida, šaltos rankos, netinkama padėtis, nagų lakas ar tiesiog tas momentas, kai giliai neįkvėpėte. Reikšmingi yra trendai – kaip rodikliai keičiasi laikui bėgant.
Taip pat verta žinoti, kad žmonėms, sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis, kaip LOPL, „normali” SpO2 gali būti žemesnė – kartais 88-92% yra jų asmeninė norma. Todėl visada geriau žinoti savo bazines reikšmes, o ne lyginti save su bendromis lentelėmis.
Kada pulso oksimetras namuose tikrai praverčia
Koronaviruso pandemija padarė vieną gerą dalyką – supažindino plačiąją visuomenę su pulso oksimetrais. Deja, kartu sukūrė ir daug nesusipratimų bei nereikalingos panikos. Pabandykime išsiaiškinti, kada šis prietaisas namuose tikrai yra naudingas.
Lėtinės kvėpavimo ligos. Jei sergate astma, LOPL, plaučių fibroze ar kitomis lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis – pulso oksimetras gali būti jūsų kasdienio stebėjimo įrankis. Reguliarūs matavimai leidžia pastebėti, kai būklė prastėja, dar prieš tai, kai simptomai tampa labai ryškūs. Kai kurie gydytojai tiesiogiai rekomenduoja savo pacientams vesti SpO2 dienoraštį.
Širdies ligos. Žmonėms su širdies nepakankamumu, aritmijomis ar kitomis širdies ligomis širdies ritmo stebėjimas namuose gali padėti pastebėti pokyčius. Jei jūsų kardiologas žino jūsų tipines reikšmes, nukrypimas nuo jų gali būti signalas susisiekti su gydytoju anksčiau nei planuota.
Miego apnėja. Tai viena iš sričių, kur namų pulso oksimetras gali būti ypač informatyvus. Jei įtariate miego apnėją, galite pasidėti prietaisą ant piršto nakčiai (yra specialūs modeliai tam skirti) ir ryte peržiūrėti, ar SpO2 nenukrito žemiau 90% miego metu. Tai nėra oficiali diagnostika, bet gali būti rimta priežastis kreiptis į gydytoją.
Ūminės ligos metu. Gripas, COVID-19, pneumonija – bet kokia kvėpavimo takų infekcija gali paveikti deguonies įsotinimą. Turėdami prietaisą namuose, galite stebėti, ar liga neprogresavo į pavojingą stadiją.
Sportas ir fizinis aktyvumas. Sportininkams pulso oksimetras gali padėti stebėti atsigavimą po treniruotės, o kalnų žygeiviai gali naudoti jį aukštikalnėse, kur deguonies kiekis ore mažesnis.
Kaip teisingai matuoti, kad rezultatai būtų patikimi
Čia yra daugiau niuansų, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Neteisingas matavimas gali duoti klaidingus rezultatus – ir tiek per aukštus, tiek per žemus.
Pirmas dalykas – pirštų pasirinkimas. Dažniausiai rekomenduojamas rodomasis arba vidurinis pirštas. Nykštys ir mažasis pirštas dažnai duoda mažiau tikslias reikšmes. Svarbu, kad pirštas būtų šiltas – šaltos rankos sumažina kraujotaką ir prietaisas gali rodyti mažesnę SpO2.
Nagų lakas ir dirbtiniai nagai. Tai rimta problema. Tamsūs nagų lakai (ypač mėlynas, juodas, žalias) gali labai iškraipyti matavimus. Jei negalite nuimti lako, pabandykite pasukti prietaisą ant piršto šonu – kai kurie modeliai tada matuoja tiksliau.
Nejudėkite. Prietaisas matuoja šviesos pulsavimą, todėl bet koks judėjimas sukuria triukšmą matavime. Palaukite, kol prietaisas stabilizuosis – paprastai tai trunka 15-30 sekundžių. Jei reikšmė nuolat šokinėja, matavimas nėra patikimas.
Tinkama padėtis. Ranka turi būti atpalaiduota, idealiai – padėta ant stalo ar kelio. Jei laikote ranką ore ar ji yra įtempta, kraujotaka gali būti sutrikusi.
Aplinkos šviesa. Stipri aplinkos šviesa, ypač tiesioginiai saulės spinduliai, gali trukdyti matavimui. Jei matuojatės lauke saulėtą dieną, apsaugokite prietaisą nuo tiesioginės šviesos.
Laukite tinkamo momento. Nematuokite iš karto po fizinio krūvio, jei norite žinoti ramybės reikšmes. Palaukite bent 5-10 minučių. Taip pat venkite matuotis iš karto po cigaretės – anglies monoksidas gali sukelti klaidingai aukštą SpO2 rodiklį, nes prietaisas negali atskirti, ar hemoglobinas neša deguonį, ar anglies monoksidą.
Kada pulso oksimetras gali klaidinti ir ko jis nemato
Tai, ko daugelis žmonių nesupranta: pulso oksimetras yra labai ribotas prietaisas. Jis matuoja tik vieną konkretų dalyką – hemoglobino įsotinimą deguonimi ir širdies ritmą. Jis nemato labai daug svarbių dalykų.
Pavyzdžiui, jis nemato kvėpavimo dažnio. Žmogus gali kvėpuoti labai greitai ir paviršutiniškai, kompensaciškai palaikydamas normalų SpO2, bet tai jau yra pavojingas ženklas. Gydytojai žino, kad kvėpavimo dažnis kartais yra svarbesnis rodiklis nei SpO2.
Jis nemato kraujo spaudimo. Galite turėti puikų SpO2 ir širdies ritmą, bet kritiškai žemą kraujospūdį.
Jis negali diagnozuoti aritmijų. Taip, jis rodo širdies ritmą, bet jis negali pasakyti, ar tas ritmas yra sinusinis, ar tai prieširdžių virpėjimas, ar kita aritmija. Tam reikia EKG.
Dar vienas svarbus momentas – laiminga hipoksija (angl. happy hypoxia). Tai reiškinys, pastebėtas COVID-19 pacientų, kai žmogus jaučiasi gerai, bet jo SpO2 yra kritiškai žema. Tokiu atveju žmogus gali nesijausti blogai ir nematuoti SpO2, o liga jau progresuoja pavojingai.
Ir atvirkščiai – klaidingai žemos reikšmės sukelia nereikalingą paniką. Jei prietaisas rodo 88%, bet jūs jaučiatės visiškai gerai, kvėpuojate normaliai, rankos šiltos – labai tikėtina, kad tai matavimo klaida. Pakartokite matavimą, pakeiskite pirštą, sušildykite rankas.
Kaip pasirinkti pulso oksimetrą namams
Rinkoje yra daugybė modelių – nuo kelių eurų pigių iki kelių šimtų eurų profesionalių. Ką rinktis namų naudojimui?
Pirmiausia – ieškokite sertifikuotų prietaisų. Europoje tai CE ženklas su medicinos prietaiso klasifikacija (ne tik CE ženklas, kuris gali būti ir ant žaislų). Geriausia rinktis II klasės medicinos prietaisus. Pigiausi modeliai dažnai turi tik bendrą CE ženklą, kuris nereiškia medicininio sertifikavimo.
Keli praktiniai patarimai renkantis:
- Ekranas – pasirinkite modelį su aiškiu, gerai matomu ekranu. Kai kurie modeliai turi pasukamą ekraną, kas labai patogu.
- Baterijos – dauguma veikia su AAA baterijomis. Patikrinkite, kiek laiko veikia vienos baterijos.
- Automatinis išsijungimas – svarbus funkcija, kad nebūtų eikvojamos baterijos.
- Signalizacija – geriausi modeliai turi garsinį ir vizualinį perspėjimą, kai reikšmės nukrenta žemiau nustatytos ribos.
- Atminties funkcija – kai kurie modeliai saugo paskutinius matavimus, kas labai patogu stebint trendus.
Kaina: namų naudojimui pakanka 20-60 eurų kainuojančio prietaiso iš patikimo gamintojo. Žinomi gamintojai – Nonin, Masimo, Contec, Beurer. Vengti reikia nežinomų prekių ženklų, parduodamų už 5-10 eurų – jų tikslumas dažnai yra labai abejotinas.
Jei planuojate naudoti prietaisą miego stebėjimui, ieškokite specialių naktinių modelių su ilgesnio veikimo baterijomis ir duomenų įrašymo funkcija.
Kada reikia skambinti gydytojui, o kada – greitajai
Tai bene svarbiausia informacija, kurią reikia žinoti prieš perkant pulso oksimetrą. Prietaisas yra naudingas tik tada, kai žinote, ką daryti su gautais rezultatais.
Skambinkite greitajai (112) arba vykite į priėmimo skyrių nedelsiant, jei:
- SpO2 nukrito žemiau 90% ir kartojant matavimą rezultatas panašus
- SpO2 žemiau 94% kartu su stipriu dusuliu, skausmu krūtinėje, sutrikusia sąmone
- Širdies ritmas viršija 150 k/min arba nukrito žemiau 40 k/min, ypač jei jaučiate simptomus
- Jaučiate stiprų širdies plakimą, svaigimą, alpimą
Susisiekite su gydytoju tą pačią dieną arba kitą rytą, jei:
- SpO2 nuolat rodo 92-94% kelis matavimus iš eilės
- Širdies ritmas ramybėje reguliariai viršija 100 k/min
- Pastebite nereguliarų pulsą prietaise kartu su simptomais
- SpO2 reikšmės staiga pradėjo skirtis nuo jūsų įprastų bazinių reikšmių
Stebėkite ir fiksuokite, bet neskubėkite į kliniką, jei:
- Vienas matavimas rodė žemą reikšmę, bet visi kiti – normalūs
- Širdies ritmas šiek tiek padidėjęs po kavos, streso ar fizinio aktyvumo
- Reikšmės normalios, bet jūs tiesiog norite „patikrinti”
Labai svarbu: niekada neignoruokite simptomų vien todėl, kad prietaisas rodo normalias reikšmes. Jei jaučiatės blogai, skauda krūtinę, sunku kvėpuoti – kreipkitės pagalbos nepriklausomai nuo to, ką rodo prietaisas. Simptomai visada svarbiau nei skaičiai.
Pulso oksimetras – įrankis, o ne atsakymas
Geriausias būdas naudoti pulso oksimetrą namuose – tai suprasti, kad jis yra tik vienas iš daugelio informacijos šaltinių apie jūsų sveikatą, o ne galutinis arbitras. Žmonės, kurie perka prietaisą ir pradeda matuotis dešimt kartų per dieną, dažniausiai sukuria sau daugiau nerimo nei naudos. Kita vertus, žmonės su lėtinėmis ligomis, kurie reguliariai fiksuoja savo bazines reikšmes ir stebi trendus – tie tikrai gauna vertingos informacijos.
Praktinis patarimas, kurį verta įsiminti: jei ką tik įsigijote prietaisą ir esate sveikas – pamatuokite save kelias dienas iš eilės tuo pačiu metu, toje pačioje padėtyje. Tai bus jūsų asmeninė norma. Tada, jei kada nors susirgtumėte ar pajustumėte simptomus, turėsite su kuo lyginti.
Kalbant apie širdies ritmo stebėjimą konkrečiai – pulso oksimetras yra geras pirminis įrankis, bet jei jus tikrai domina širdies sveikata, verta pagalvoti apie išmaniuosius laikrodžius su EKG funkcija (Apple Watch, Garmin ir kiti) arba nešiojamus EKG prietaisus kaip AliveCor KardiaMobile. Jie suteikia daug daugiau informacijos apie širdies ritmą nei paprastas pulso oksimetras.
Svarbiausia žinutė: pulso oksimetras namuose gali būti labai vertingas, ypač žmonėms su lėtinėmis ligomis ar tiems, kurie nori aktyviai stebėti savo sveikatą. Bet jis veikia tik tada, kai jį naudojate teisingai, suprantate jo ribas ir žinote, ką daryti su gautais rezultatais. Prietaisas nėra gydytojas – jis yra tik pagalbininkas, kuris gali padėti jums priimti geriau informuotus sprendimus apie savo sveikatą.
