Kodėl šokiai – tai daugiau nei tik pramoga
Daugelis žmonių šokius suvokia kaip kažką, kas vyksta vestuvėse, kai po kelių taurių vyno atsiranda drąsos išeiti į šokių aikštelę. Arba kaip kažką, ką daro profesionalai per televiziją, o mes žiūrime iš sofos su traškučiais rankose. Bet iš tikrųjų šokiai – tai viena labiausiai neįvertintų fizinio aktyvumo formų, kuri veikia kūną ir smegenis taip, kaip nedaugelis kitų sporto šakų sugeba.
Nereikia būti profesionaliu šokėju. Nereikia turėti ritmo jausmo (nors jis atsiranda savaime). Nereikia net žinoti jokių žingsnių. Pakanka tiesiog pradėti judėti pagal muziką – ir procesas prasideda. Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kas iš tikrųjų vyksta jūsų kūne ir galvoje, kai šokate, ir kodėl verta tai įtraukti į savo savaitės rutiną.
Kas vyksta kūne per šokių pamoką
Pradėkime nuo to, kas matoma ir jaučiama fiziškai. Šokiai – tai kardiovaskulinis krūvis, kuris skiriasi nuo bėgimo ar dviračio tuo, kad intensyvumas nuolat kinta. Jūs greitai judinate kojas, tada sulėtinate tempą, tada vėl pagreitinate – ir taip visą laiką. Ši intervalinio tipo apkrova širdžiai yra itin naudinga.
Tyrimas, paskelbtas žurnale American Journal of Preventive Medicine, parodė, kad reguliariai šokantys žmonės turėjo žymiai mažesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką nei tie, kurie šokių vengė. Ir tai ne tik dėl to, kad juda – svarbu, kaip juda. Šokių metu širdis dirba kintamu ritmu, o tai ją treniruoja efektyviau nei monotoniškas bėgimas vienu tempu.
Be širdies, šokiai puikiai veikia:
- Raumenis – šokant aktyvuojamos kojų, pilvo, nugaros, rankų raumenų grupės. Priklausomai nuo stiliaus, gali dirbti beveik visi pagrindiniai raumenys.
- Sąnarius – judesiai pagerina sąnarių lankstumą ir mobilumą, ypač klubų ir kelių srityje.
- Kaulų tankį – šokiai su smūginiais judesiais (pvz., salsa, liaudies šokiai) stimuliuoja kaulų formavimąsi ir gali padėti išvengti osteoporozės.
- Pusiausvyrą ir koordinaciją – tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, nes gera pusiausvyra tiesiogiai susijusi su kritimų prevencija.
Viena šokių pamoka gali sudeginti nuo 200 iki 600 kalorijų per valandą – priklausomai nuo intensyvumo ir stiliaus. Zumba ar šiuolaikiniai šokiai – intensyvesni. Valsas ar lėtas fokstrotas – švelnesni, bet vis tiek aktyvūs.
Smegenys šokių metu: kas ten iš tikrųjų vyksta
Čia prasideda tikrai įdomu. Šokiai – tai viena iš nedaugelio veiklų, kuri vienu metu aktyvuoja kelias skirtingas smegenų sritis. Kai šokate, jūsų smegenys turi:
- Apdoroti muzikos ritmą ir melodiją
- Planuoti kitus judesius
- Stebėti kūno padėtį erdvėje
- Koordinuoti rankų ir kojų judesius
- Jei šokate su partneriu – dar ir skaityti kito žmogaus kūno kalbą
Tai – tikras smegenų daugiafunkcinis režimas. Ir kuo daugiau skirtingų sričių dirba vienu metu, tuo stipresnės tampa nervinės jungtys tarp jų. Neuromokslininkai tai vadina neuroplastiškumu – smegenų gebėjimu keistis ir formuoti naujas jungtis.
Ypač daug dėmesio sulaukė šokių poveikis demencijos prevencijai. 2003 metais žurnale New England Journal of Medicine paskelbtas tyrimas, kuriame dalyvavo vyresnio amžiaus žmonės, parodė, kad reguliarūs šokiai sumažino demencijos riziką net 76 procentais. Tai buvo didesnis efektas nei bet kuris kitas fizinis aktyvumas, įskaitant plaukimą ar dviračio sportą. Kodėl? Nes šokiai reikalauja nuolatinio sprendimų priėmimo – ką daryti toliau, kaip reaguoti į partnerį, kaip sekti muzikos pokyčius. Tai nuolat stimuliuoja prefrontalinę žievę – tą smegenų dalį, kuri pirmiausia kenčia nuo demencijos.
Šokiai ir psichinė sveikata – ryšys, kurio negalima ignoruoti
Turbūt esate pastebėję, kad po šokių pamokos ar net po spontaniško šokio virtuvėje nuotaika pakyla. Tai nėra atsitiktinumas. Šokiai skatina dopamino, serotonino ir endorfinų išsiskyrimą – tų pačių medžiagų, kurias gamina ir kiti fiziniai pratimai, bet šokių atveju dar pridedamas muzikos poveikis.
Muzika pati savaime jau veikia limbinę sistemą – emocinį smegenų centrą. Kai prie muzikos pridedamas judėjimas, efektas sustiprėja. Žmonės, kurie reguliariai šoka, dažnai praneša apie:
- Mažesnį streso lygį
- Geresnę miego kokybę
- Didesnį pasitikėjimą savimi
- Mažiau nerimo simptomų
Vokietijoje atliktas tyrimas su žmonėmis, kenčiančiais nuo depresijos, parodė, kad šokių terapija buvo efektyvesnė mažinant simptomus nei standartinė fizioterapija. Dalyviai ne tik jautėsi geriau emociškai – jie taip pat pranešė apie didesnę socialinę integraciją ir mažesnį vienatvės jausmą.
Ir čia svarbus dar vienas aspektas – socialinis. Šokiai dažnai vyksta grupėse. Žmonės bendrauja, liečiasi, juokiasi iš savo klaidų. Tai kuria ryšius. O socialiniai ryšiai – tai vienas svarbiausių psichinės sveikatos veiksnių, kurį mokslas vis labiau pabrėžia.
Kurį šokio stilių rinktis ir kodėl tai svarbu
Skirtingi šokių stiliai suteikia skirtingą naudą, todėl verta pagalvoti, ko jums labiausiai reikia.
Salsa ir bachata – puikios širdies ir kraujagyslių sistemai. Greitas tempas, daug kojų darbų, aktyvus dubens judinimas. Taip pat labai socialūs šokiai – greitai susipažįstama su naujais žmonėmis. Tinka tiems, kurie nori ir sportuoti, ir bendrauti.
Tango – lėtesnis, bet reikalauja itin didelio susikaupimo ir kūno kontrolės. Puikiai veikia pusiausvyrą ir propriocepciją (kūno padėties jautimą). Taip pat labai meditacinis – šokant tango sunku galvoti apie darbo problemas, nes reikia viso dėmesio.
Zumba – geriausias pasirinkimas tiems, kurie nori intensyvaus kardio ir nesvarbu, ar judesiai tikslūs. Linksma, energinga, tinka visiems amžiams. Kalorijas degina puikiai.
Liaudies šokiai – neįvertinta kategorija. Juose daug šuolių ir smūginių judesių, kurie stiprina kaulus. Be to, tai puikus būdas jungtis prie kultūros ir bendruomenės.
Šiuolaikiniai šokiai ir šokių improvizacija – geriausiai veikia kūrybiškumą ir emocinę išraišką. Nėra griežtų taisyklių, galima judėti taip, kaip jaučiama. Ypač rekomenduojama tiems, kurie jaučia emocinę įtampą ar nori išsilaisvinti.
Praktinis patarimas: Jei nežinote, nuo ko pradėti – išbandykite kelias nemokamas pamokas. Daugelis šokių studijų siūlo pirmą pamoką nemokamai. Neapsispręskite iš karto – kartais stilius, kuris iš pradžių nepatinka, po kelių pamokų tampa mėgstamiausias.
Kaip integruoti šokius į kasdienį gyvenimą be papildomų išlaidų
Šokių pamokos kainuoja pinigus ir reikalauja laiko. Bet šokti galima ir be to. Štai keletas praktinių būdų:
Rytinis šokis virtuvėje. Kol verda kava ar verdamas pusryčių kiaušinis – įjunkite mėgstamą dainą ir tiesiog pajudėkite. Net 5 minutės ryte pakelia nuotaiką visai dienai. Tai skamba kvailai, bet veikia.
Šokių vaizdo įrašai internete. „YouTube” pilna nemokamų pamokų – nuo pradedančiųjų iki pažengusiųjų. Galite mokytis salsos, hip-hop, balet fitness ar bet ko kito namuose, pižama, be jokio spaudimo.
Šokiai su vaikais. Jei turite vaikų – tai puikus bendras užsiėmimas. Vaikai myli šokti, o jūs gausite ir fizinį krūvį, ir kokybiškai praleistą laiką.
Šokių vakarai ir renginiai. Daugelyje miestų vyksta nemokamos arba pigios šokių vakaronės – liaudies šokiai, salsa vakarai, swing šokiai. Tai puikus būdas susipažinti su naujais žmonėmis ir gauti fizinį krūvį vienu metu.
Darbas su muzika. Jei dirbate namuose – leiskite sau kartais pakilti nuo kėdės ir pajudėti pagal dainą. Tai ne tik suteikia fizinį aktyvumą, bet ir padeda atsipalaiduoti tarp darbo sesijų.
Svarbu suprasti, kad šokiai neturi būti tobuli. Niekas nežiūri. Niekas nevertina. Tikslas – judėti ir gauti malonumą iš judėjimo.
Šokiai skirtingame amžiuje: niekada ne per vėlu
Vienas dažniausių pasiteisinimų: „Aš jau per senas/a šokti.” Tai – mitas. Ir ne tik mitas, bet ir pavojinga nuostata, nes vyresnio amžiaus žmonėms šokiai gali būti ypač naudingi.
Vaikams šokiai padeda ugdyti koordinaciją, ritmo jausmą, socialines įgūdžius ir kūno suvokimą. Tai vienas geriausių būdų vaikui judėti – nes jis to net nejaučia kaip sporto.
Paaugliams šokiai suteikia erdvę saviraiškai, padeda formuoti tapatybę ir atrasti bendruomenę. Tyrimai rodo, kad paaugliai, kurie šoka, rečiau patiria depresiją ir turi aukštesnę savigarbą.
Suaugusiems šokiai – puikus streso valdymo įrankis ir socialinio gyvenimo šaltinis, ypač tiems, kurie jaučiasi izoliuoti ar įstrigę rutinoje.
Vyresniems žmonėms šokiai – tai pusiausvyros treniravimas, kognityvinis stimulas ir socialinis ryšys viename. Japonijoje atliktas tyrimas su 65+ amžiaus žmonėmis parodė, kad tie, kurie šoko bent kartą per savaitę, turėjo žymiai geresnę pusiausvyrą ir mažesnę kritimų riziką nei nesportuojantys bendraamžiai.
Jei turite sveikatos problemų – pasitarkite su gydytoju dėl intensyvumo. Bet beveik visada galima rasti šokių stilių, kuris tiks jūsų fizinei būklei. Net sėdint vežimėlyje galima šokti – yra specialios programos žmonėms su judėjimo negalia.
Kai šokiai tampa gyvenimo būdu, o ne prievole
Didžiausia šokių kaip fizinio aktyvumo stiprybė yra ta, kad žmonės jų neapleidžia. Statistika rodo, kad apie 50 procentų žmonių, pradėjusių sportuoti, meta per pirmus šešis mėnesius. Šokių atveju šis skaičius yra žymiai mažesnis – nes šokiai teikia malonumą, o ne tik pareigos jausmą.
Kai fizinis aktyvumas tampa kažkuo, ko laukiate, o ne kažkuo, ką turite padaryti – tai keičia viską. Nebereikia valios jėgos. Nebereikia motyvacijos. Tiesiog norite eiti, nes ten smagu, ten draugai, ten muzika.
Pradėkite mažai. Viena pamoka per savaitę. Arba dešimt minučių namuose. Nestatykite sau tikslų sudeginti kalorijų ar numesti svorio – tiesiog leiskite sau patirti malonumą nuo judėjimo. Kūnas ir smegenys padarys likusį darbą patys – stiprės, gerės, keisis. O jūs tiesiog šoksite.
Šokiai – tai vienas iš tų retų dalykų, kur nauda yra tokia didelė ir įvairiapusė, kad sunku rasti priežastį nepradėti. Širdis, raumenys, kaulai, smegenys, nuotaika, socialinis gyvenimas – viskas gerėja. Ir visa tai su muzika fone. Sunku sugalvoti geresnį pasiūlymą.
