Kodėl namų matavimas skiriasi nuo to, ką daro gydytojas
Daugelis žmonių perka kraujospūdžio matuoklį, pasideda ant spintelės prie lovos ir galvoja, kad dabar viskas bus po kontrole. Bet čia prasideda įdomiausia dalis – namų matavimas gali būti ir pats tiksliausias, ir pats klaidingiausias dalykas, kurį darysite dėl savo sveikatos. Viskas priklauso nuo to, kaip jūs tai darote.
Gydytojas matuoja kraujospūdį kontroliuojamomis sąlygomis – bent jau teoriškai. Jūs namuose turite visiškai skirtingą situaciją: galbūt ką tik pakilote nuo sofos, galbūt šalia stovi įjungtas televizorius, galbūt prieš dvidešimt minučių išgėrėte kavos. Visa tai veikia rodiklius labiau, nei galite įsivaizduoti. Ir tai nereiškia, kad namų matavimas yra blogesnis – priešingai, tyrimai rodo, kad reguliarūs namų matavimai dažnai tiksliau atspindi tikrąją žmogaus kraujospūdžio situaciją nei vienkartinis vizitas pas gydytoją. Tik reikia žinoti, kaip tai daryti teisingai.
Manšeto dydis – smulkmena, kuri viską keičia
Pradėkime nuo dalies, apie kurią beveik niekas nekalba, bet kuri gali iškreipti jūsų matavimus iki 10-15 mmHg. Tai manšeto dydis. Jei manšetas per mažas jūsų rankos apimčiai, aparatas rodys aukštesnius skaičius nei yra iš tikrųjų. Jei per didelis – žemesnius.
Standartinis suaugusiojo manšetas tinka rankoms, kurių apimtis yra maždaug 22–32 cm. Bet jei jūsų rankos apimtis viršija 33–35 cm, jums reikia didelio manšeto. Tai nėra gėdinga ar reta situacija – tiesiog anatomija. Matuokite savo rankos apimtį centimetrine juostele ties viduriu tarp alkūnės ir peties. Tada patikrinkite, ar jūsų aparato manšetas tinka šiai apimčiai.
Kita manšeto klaida – netinkama padėtis. Manšetas turi būti uždėtas tiesiai ant odos, ne ant drabužių. Net plona marškinėlių rankovė gali iškreipti rezultatą. Manšeto apatinis kraštas turi būti maždaug 2–3 cm virš alkūnės lenksmo. Ir labai svarbu – manšeto žymė arba rodyklė turi būti ties vidinės rankos arterija, kuri eina per vidinę alkūnės pusę.
Poza, ramybė ir kitos sąlygos, kurias ignoruojame
Čia yra vienas iš labiausiai paplitusių scenarijų: žmogus grįžta namo, nusivelka paltą, sėda prie stalo ir iškart matuoja kraujospūdį. Aparatas rodo 145/92. Žmogus išsigąsta. Bet iš tikrųjų jis tiesiog nesilaikė elementarių sąlygų, kurios yra būtinos teisingam matavimui.
Prieš matavimą reikia:
- Pailsėti bent 5 minutes ramiai sėdint – ne gulint, ne stovint, o būtent sėdint su nugara atremta į kėdės atlošą
- Nerūkyti ir negerti kavos bent 30 minučių prieš matavimą
- Neužsiimti fizine veikla bent 30 minučių prieš
- Ištuštinti šlapimo pūslę – pilna šlapimo pūslė gali pakelti kraujospūdį 10–15 mmHg
- Nekalbėti matavimo metu – tai skamba juokingai, bet kalbėjimas matuojant gali pakelti rodiklius iki 17 mmHg
Kojos turi būti ant grindų, nesukryžiuotos. Ranka, ant kurios matuojate, turi būti atremta į stalą ar porankį širdies lygyje. Jei ranka kabo žemiau širdies lygio, rodiklis bus per aukštas. Jei aukščiau – per žemas. Širdies lygis – tai maždaug vidurio krūtinės aukštis, kai sėdite.
Kurią ranką matuoti ir kada tai daryti
Daugelis žmonių matuoja tą ranką, kuri patogiau, arba kairę, nes „širdis kairėje”. Abu šie argumentai nėra teisingi. Pirmą kartą matuokite abiejose rankose. Jei skirtumas yra didesnis nei 10 mmHg, visada matuokite toje rankoje, kur rodikliai aukštesni – tai dažniausiai yra dominuojanti ranka, nors ne visada. Jei skirtumas tarp rankų yra labai didelis – daugiau nei 15–20 mmHg – verta apie tai pasikalbėti su gydytoju, nes tai gali rodyti tam tikras kraujagyslių problemas.
Dėl laiko – kraujospūdis per dieną svyruoja gana stipriai. Ryte, praėjus maždaug valandai po pabudimo, prieš valgant ir prieš vaistus (jei vartojate), kraujospūdis paprastai yra aukščiausias. Vakare, prieš miegą, jis dažniausiai būna žemesnis. Jei norite stebėti savo kraujospūdžio dinamiką, matuokite reguliariai tuo pačiu metu – ryte ir vakare. Taip gausite tikrą vaizdą, o ne atsitiktinius skaičius.
Vienas matavimas per dieną – per mažai. Du matavimai iš eilės su 1–2 minučių pertrauka – geriau. Iš jų vidurkis bus tikslesnis. Kai kurie kardiologai rekomenduoja matuoti tris kartus iš eilės ir skaičiuoti antro ir trečio matavimo vidurkį, nes pirmasis dažnai būna šiek tiek pakeltas dėl „pasiruošimo efekto”.
Aparato pasirinkimas: ne viskas, kas brangiau, yra geriau
Rinkoje yra šimtai kraujospūdžio matuoklių – nuo kelių eurų kainuojančių iki kelių šimtų. Kaip nesuklysti renkantis? Pirmiausia – riešo matuokliai. Jie patogūs, kompaktiški, bet žymiai mažiau tikslūs nei peties matuokliai. Riešo kraujagyslės yra jautresnės padėties pokyčiams, todėl net nedidelė rankos padėties klaida gali duoti labai skirtingus rezultatus. Jei neturite specifinių priežasčių rinktis riešo matuoklį (pavyzdžiui, labai stora ranka), rinkitės petinį.
Patikimiausi yra automatiniai petiniai matuokliai su validuotu tikslumu. Ieškokite aparatų, kurie yra patvirtinti pagal tarptautinius protokolus – ESH (Europos hipertenzijos draugijos), BHS (Britanijos hipertenzijos draugijos) ar AAMI standartus. Daugelis gamintojų tai nurodo pakuotėje arba savo svetainėse.
Aparatą reikia kalibruoti. Naują aparatą galite pasiimti pas gydytoją ar slaugytoją ir palyginti jo rodiklius su klinikiniais matavimais. Jei skirtumas yra didesnis nei 5 mmHg, aparatas gali būti netikslus arba jūs jį naudojate neteisingai. Baterijos silpnumas taip pat gali paveikti tikslumą – keiskite jas reguliariai arba naudokite aparatą su maitinimo adapteriu.
Baltojo chalato hipertenzija ir maskuota hipertenzija – du priešingi reiškiniai
Štai kodėl namų matavimai iš tikrųjų yra tokie vertingi. Yra dvi situacijos, kurios gali suklaidinti ir jus, ir gydytoją, jei remiamasi tik klinikiniais matavimais.
Baltojo chalato hipertenzija – tai situacija, kai pas gydytoją kraujospūdis visada aukštas, bet namuose normalus. Tai nėra apsimetinėjimas ar tingumas – tai tikras fiziologinis atsakas į stresą, kurį sukelia medicinos aplinka. Kai kuriems žmonėms vien mintis apie gydytojo kabinetą pakelia kraujospūdį 20–30 mmHg. Tokiems žmonėms gresia nebūtina medikamentinė terapija, jei gydytojas remiasi tik klinikiniais matavimais.
Maskuota hipertenzija – priešinga situacija. Pas gydytoją kraujospūdis normalus, bet namuose, darbe ar naktį jis nuolat aukštas. Ši situacija yra pavojingesnė, nes žmogus ir gydytojas galvoja, kad viskas gerai, o tuo metu kraujagyslės ir širdis patiria nuolatinę apkrovą. Tyrimai rodo, kad maskuota hipertenzija yra susijusi su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika nei aiški, diagnozuota hipertenzija.
Būtent dėl šių dviejų reiškinių namų matavimas nėra tik papildoma informacija – tai kartais yra vienintelis būdas pamatyti tikrąjį vaizdą.
Kaip tvarkyti matavimų žurnalą ir ką su tuo daryti toliau
Matuoti ir nieko neužrašyti – tai kaip sverti save ir iškart pamiršti skaičių. Žurnalo vedimas nereikalauja daug pastangų, bet duoda labai daug informacijos. Galite naudoti paprastą sąsiuvinį, skaičiuoklę telefone arba specialias programėles – daugelis šiuolaikinių matuoklių turi savo programėles, kurios automatiškai saugo ir vizualizuoja duomenis.
Ką įrašyti:
- Datą ir laiką
- Sistolinis / diastolinis spaudimas (abu skaičiai)
- Pulsą
- Pastabas – ar vartojote vaistus, ar buvote susijaudinę, ar miegojote blogai, ar buvo fizinis krūvis
Normalus kraujospūdis namuose laikomas iki 135/85 mmHg – atkreipkite dėmesį, kad namų norma yra šiek tiek žemesnė nei klinikinė (140/90 mmHg), nes klinikiniai matavimai dažnai būna šiek tiek pakelti dėl aplinkos veiksnių. Jei jūsų namų matavimai nuolat viršija 135/85, tai yra signalas pasikalbėti su gydytoju – net jei pas jį viskas atrodo gerai.
Prieš vizitą pas gydytoją pasiimkite savo žurnalą arba parodykite programėlės duomenis. Geras gydytojas į tai atsižvelgs ir vertins jūsų pastangas stebėti sveikatą. Jei gydytojas visiškai ignoruoja jūsų namų matavimų duomenis – tai irgi yra informacija apie gydytoją.
Kai skaičiai kelia nerimą – ką daryti, ko nedaryti
Vienas aukštas matavimas – dar ne katastrofa. Tai gali būti streso, kavos, netinkamos pozos, skuboto matavimo pasekmė. Jei vienas rodiklis jus išgąsdino, palaukite 10–15 minučių, atsipalaiduokite, ir išmatuokite dar kartą. Dažnai antrasis matavimas bus žymiai žemesnis.
Tačiau yra situacijų, kai reikia reaguoti greitai. Jei kraujospūdis viršija 180/120 mmHg ir jaučiate galvos skausmą, regėjimo sutrikimus, krūtinės skausmą, dusulį ar veido / rankų nutirpimą – tai yra hipertenzinė krizė ir reikia skambinti greitajai pagalbai. Nereikia laukti, nereikia matuoti dar kartą – reikia veikti.
Kita vertus, žemas kraujospūdis taip pat gali kelti problemų. Jei rodiklis nukrenta žemiau 90/60 mmHg ir jaučiate svaigulį, silpnumą, ypač atsistojus – tai hipotenzija, kuri taip pat reikalauja dėmesio. Ypač vyresnio amžiaus žmonėms žemas kraujospūdis gali padidinti kritimo riziką.
Nerimo dėl matavimų reikia vengti ir dėl kitos priežasties – nerimas pats savaime kelia kraujospūdį. Kai kurie žmonės pradeda matuotis taip dažnai, kad kiekvienas matavimas tampa streso šaltiniu, o tai sukuria užburtą ratą. Jei pastebite, kad matavimas jums kelia didelį nerimą, pakalbėkite su gydytoju apie tai – kartais psichologinis aspektas yra ne mažiau svarbus nei fiziologinis.
Kraujospūdžio stebėjimas – tai santykis, o ne ritualas
Galiausiai, kraujospūdžio matavimas namuose yra vertingas tik tada, kai jis yra dalis platesnio požiūrio į savo sveikatą. Tai nėra magija – aparatas neišgydys hipertenzijos, ir tikslūs skaičiai patys savaime nieko nekeičia. Bet jie suteikia informacijos, kuri leidžia priimti geresnius sprendimus.
Reguliarus matavimas gali parodyti, kaip jūsų kraujospūdį veikia miegas, stresas, mityba, fizinis aktyvumas. Galbūt pastebėsite, kad po 30 minučių pasivaikščiojimo vakare jūsų rytinis kraujospūdis yra žymiai žemesnis. Arba kad savaitgaliais, kai miegote ilgiau, rodikliai geresni. Tokios įžvalgos yra vertingesnės nei bet koks vienkartinis matavimas pas gydytoją.
Svarbiausia – naudoti aparatą teisingai, reguliariai, tuo pačiu metu, ramiai ir kantriai. Nepanikuoti dėl vieno blogo matavimo. Nepamiršti, kad skaičiai yra tik priemonė, o ne tikslas. Ir dalintis šia informacija su savo gydytoju, nes geriausi sprendimai priimami tada, kai ir jūs, ir medikas turite pilną vaizdą.
Kraujospūdžio matuoklis ant spintelės prie lovos gali tapti vienu naudingiausių sveikatos įrankių jūsų namuose – jei žinote, kaip juo naudotis. Dabar žinote.
