Kodėl mes taip stipriai prisirišame prie gyvūnų?
Jei kada nors grįžote namo po ilgos, varginančios dienos ir jūsų laukė šuo, kuris tiesiog sprogsta iš džiaugsmo – žinote tą jausmą. Tas momentas, kai visas stresas tarsi ištirpsta ore. Bet tai ne tik jausmas – tai fiziologija. Mūsų kūnas reaguoja į gyvūnus labai konkrečiais, matuojamais būdais, ir mokslininkai jau kurį laiką tiria, kodėl taip nutinka.
Žmonės ir gyvūnai gyvena kartu tūkstančius metų. Šunys buvo prijaukinti prieš maždaug 15 000 metų, katės – kiek vėliau, bet irgi labai seniai. Per tą laiką susiformavo kažkas daugiau nei tik praktinis ryšys – atsirado emocinis, net biologinis ryšys. Mūsų nervų sistema išmoko reaguoti į gyvūnų buvimą kaip į saugumą, ramybę, priklausymą.
Šiandien tai nebėra tik romantika ar sentimentai. Tai – mokslas. Ir tas mokslas sako kai ką labai įdomaus apie tai, kaip augintiniai veikia mūsų sveikatą.
Kraujospūdis ir širdis: skaičiai, kurie nemeluoja
Pradėkime nuo to, kas lengviausia išmatuoti – kraujospūdžio. Keletas tyrimų, atliktų JAV, Australijoje ir Europoje, parodė, kad žmonės, turintys augintinių, vidutiniškai turi žemesnį kraujospūdį nei tie, kurie gyvūnų nelaiko. Bet čia svarbu nepasiduoti supaprastinimui – ne pats gyvūno buvimas namuose automatiškai gydo hipertenziją.
Mechanizmas yra kur kas subtilesnnis. Kai glostote šunį ar katę, jūsų organizme išsiskiria oksitocinas – tas pats hormonas, kuris išsiskiria apkabinant artimą žmogų. Oksitocinas mažina kortizolio (streso hormono) kiekį kraujyje, o tai savo ruožtu leidžia kraujagyslėms atsipalaiduoti. Rezultatas – žemesnis kraujospūdis.
Vienas iš labiausiai cituojamų tyrimų šioje srityje – Karkos ir Friedmanno darbas, kuriame buvo stebimi širdies ligomis sergantys pacientai. Tie, kurie turėjo augintinių, per metus po širdies priepuolio išgyveno dažniau nei tie, kurie gyvūnų neturėjo. Skirtumas buvo statistiškai reikšmingas, ir tyrėjai negalėjo jo paaiškinti vien fizine veikla ar kitais kintamaisiais.
Praktiškai tai reiškia štai ką: jei jūs jau kovojate su padidėjusiu kraujospūdžiu ir galvojate apie augintinį – tai gali būti vienas iš papildomų (ne vienintelių!) būdų palaikyti širdies sveikatą. Žinoma, tai nereiškia, kad galite atsisakyti vaistų ar ignoruoti gydytojo rekomendacijas. Bet kaip papildoma priemonė – labai verta apsvarstyti.
Nuotaika, depresija ir tas keistas ryšys su kailiniu draugu
Čia reikalai darosi dar įdomesni. Augintiniai ir psichinė sveikata – tema, kuri pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau dėmesio. Ir ne be pagrindo.
Depresija iš dalies yra socialinė liga. Ji klesti izoliacijoje, tyla, beprasmiškumo jausme. Gyvūnas – ypač šuo – tiesiogiai kovoja su visais šiais faktoriais. Šuo reikalauja rutinos: jį reikia maitinti, vesti pasivaikščioti, žaisti su juo. Tai gali skambėti kaip papildomas krūvis, bet žmonėms, kovojantiems su depresija, ta struktūra dažnai yra gelbėjimosi ratas.
Be to, gyvūnai neteisia. Jie nesako, kad jūs per ilgai miegojote, per mažai padarėte, per daug valgėte. Jie tiesiog yra šalia. Ir tas besąlygiškas buvimas šalia turi terapinę vertę, kurią sunku pervertinti.
Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys augintinių, rečiau jaučia vienatvę, turi aukštesnę savigarbą ir geriau susidoroja su stresiniais gyvenimo įvykiais – skyrybomis, darbo praradimu, artimojo mirtimi. Tai nereiškia, kad augintinis pakeičia terapiją ar socialinį gyvenimą. Bet jis gali būti svarbus emocinės paramos šaltinis tuo metu, kai žmogui sunkiausia.
Vienas praktinis patarimas: jei pastebite, kad jūsų nuotaika nuolat prasta, o motyvacija – nulinė, pabandykite sąmoningai naudoti laiką su augintiniais kaip „grįžimo į kūną” praktiką. Sėdėkite ant grindų su kate, leiskite šuniui gulėti ant jūsų kojų. Tai ne naivus patarimas – tai sąmoningas nervų sistemos reguliavimo būdas.
Kortizolis, oksitocinas ir visa ta hormonų chemija
Norint suprasti, kodėl gyvūnai taip veikia mūsų sveikatą, verta truputį pasigilinti į biologiją. Ne per giliai – tik tiek, kad suprastumėte, kas vyksta jūsų kūne, kai glostote savo augintinį.
Kortizolis – tai streso hormonas. Jo reikia, jis naudingas trumpalaikėse situacijose (padeda reaguoti į pavojų), bet chroniškai padidėjęs kortizolio lygis yra tikra problema: silpnina imuninę sistemą, kelia kraujospūdį, trikdo miegą, prisideda prie svorio augimo ir depresijos.
Kai jūs bendraujate su augintiniais – glostote, žaidžiate, tiesiog sėdite šalia – kortizolio lygis krenta. Tuo pačiu metu kyla oksitocino lygis. Oksitocinas dažnai vadinamas „meilės hormonu” arba „ryšio hormonu”. Jis skatina pasitikėjimą, mažina nerimą, gerina nuotaiką.
Įdomu tai, kad šis procesas veikia abipusiai. Tyrimai parodė, kad kai šeimininkas žiūri savo šuniui į akis, oksitocino lygis kyla tiek žmogui, tiek šuniui. Tai unikalus reiškinys – kitos rūšys paprastai tokio ryšio neformuoja su žmonėmis. Tai rodo, kiek giliai šunys ir žmonės evoliuciškai susipynę.
Taip pat verta paminėti serotonino ir dopamino vaidmenį. Žaisdami su augintiniais, mes patiriame malonumą – ir tai nėra tik metafora. Dopaminas (atlygio hormonas) išsiskiria žaidžiant su šuniu, stebint žuvytę akvariumo stikle, klausantis katės murkimo. Tai tikras, biologiškai pamatuojamas malonumas.
Fizinis aktyvumas: šunys kaip asmeniniai treneriai
Čia kalba apie šunis, nes katės, žuvytės ar vėžliai jūsų į lauką neišves. Bet šunys – tai kita istorija.
Šunų šeimininkai vidutiniškai vaikšto daugiau nei žmonės be šunų. Tai ne nuomonė – tai duomenys. Britų tyrimas parodė, kad šunų savininkai per savaitę vidutiniškai nueina apie 300 minučių, o rekomenduojama norma suaugusiems yra 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę. Taigi šunų šeimininkai šią normą viršija maždaug dvigubai.
Ir tai nėra tik skaičiai. Pasivaikščiojimas su šuniu skiriasi nuo pasivaikščiojimo be šuns. Jūs sustojate, žiūrite, kvėpuojate grynu oru, kartais susitinkate kitus žmones (šunys yra puikūs socialiniai katalizatoriai). Tai ne tik fizinė veikla – tai visapusiška patirtis.
Praktinės rekomendacijos šunų šeimininkams:
- Stenkitės pasivaikščiojimus diversifikuoti – ne tik aplink kvartalą, bet ir į parkus, miškus, naujus maršrutus. Tai naudinga tiek jums, tiek šuniui.
- Pasivaikščiojimą naudokite kaip meditacijos laiką – be telefono, be ausinukų. Tiesiog būkite su šunimi ir aplinka.
- Jei turite vaikų, įtraukite juos į pasivaikščiojimus – tai puiki galimybė formuoti sveikos gyvensenos įpročius nuo mažens.
- Žiemą neraskite pasiteisinimų – šunys mėgsta sniegą, o jūsų kūnas irgi niekur nedingo.
Vaikai, senjorai ir ypatingos grupės: kam augintiniai naudingi labiausiai?
Nors augintiniai gali būti naudingi beveik visiems, yra kelios grupės, kurioms šis ryšys ypač svarbus.
Vaikai. Tyrimai rodo, kad vaikai, augantys su gyvūnais, turi stipresnę imuninę sistemą (kontaktas su gyvūnų mikrobais „treniruoja” imuninę sistemą), rečiau serga alergijomis ir astma (tai šiek tiek prieštarauja intuityviam mąstymui, bet duomenys tai patvirtina), geriau išmoksta empatijos ir atsakomybės. Gyvūnas vaikui yra ne tik žaislas – tai gyva būtybė, kuri reikalauja rūpesčio, ir tas rūpestis formuoja charakterį.
Senjorai. Vienatvė tarp vyresnio amžiaus žmonių yra rimta sveikatos problema – ji susijusi su padidėjusia demencijos, depresijos ir net ankstyvos mirties rizika. Augintinis – ypač šuo ar katė – gali būti reikšmingas vienatvės mažinimo faktorius. Jis suteikia tikslą, rutiną, fizinį kontaktą ir besąlygišką kompaniją. Kai kurios slaugos įstaigos Vakarų šalyse jau seniai praktikuoja gyvūnų terapiją – ir rezultatai yra labai aiškūs.
Žmonės su PTSD ir nerimu. Terapiniai šunys ir emocinės paramos gyvūnai nėra naujas reiškinys, bet jų naudojimas plečiasi. Veteranai, patyrę karo traumą, žmonės su socialine fobija, vaikai su autizmo spektro sutrikimais – visiems jiems gyvūnai gali padėti reguliuoti nervų sistemą, mažinti nerimą ir jaustis saugiau.
Svarbu paminėti ir tai, ko nereikia romantizuoti: augintinis nėra stebuklingas vaistas. Jis reikalauja laiko, pinigų, energijos. Jei žmogus yra gilios depresijos ar krizės stadijoje, augintinio priežiūra gali tapti papildomu krūviu, o ne pagalba. Todėl sprendimas įsigyti augintinį visada turi būti apgalvotas.
Kaip pasirinkti augintinį pagal savo gyvenimo būdą ir sveikatą
Tai klausimas, apie kurį retai kalbama, bet jis labai svarbus. Ne kiekvienas gyvūnas tinka kiekvienam žmogui, ir netinkamas pasirinkimas gali atnešti daugiau streso nei ramybės.
Jei esate aktyvus, mėgstate gamtą ir turite laiko – didelė šunų veislė gali būti puikus pasirinkimas. Labradorai, auksiniai retriveriai, borderkoliai – tai energingi gyvūnai, kurie jus išves į lauką ir nenusileis.
Jei gyvenate mažame bute, dirbate ilgai ir norite kompanijos, bet ne intensyvaus fizinio įsipareigojimo – katė gali būti idealus sprendimas. Katės yra nepriklausomos, bet kartu labai jautrios šeimininkų emocinei būklei. Daugelis kačių šeimininkų pasakoja, kad katė „žino”, kada jiems blogai, ir ateina gulėti šalia.
Jei turite alergiją, bet norite gyvūno – yra hipoalergeninių veislių (šunų ir kačių), taip pat galite apsvarstyti žuvytes, vėžlius ar paukščius. Tyrimai rodo, kad net stebėjimas žuvyčių akvariumyje mažina kraujospūdį ir nerimą – tai nėra tik estetika.
Keletas praktinių klausimų, kuriuos verta užduoti sau prieš įsigyjant augintinį:
- Kiek laiko per dieną galiu skirti gyvūnui?
- Ar mano finansinė situacija leidžia padengti veterinarines išlaidas?
- Ar mano gyvenamoji aplinka tinkama šiam gyvūnui?
- Ar visi namuose gyvenantys žmonės sutinka ir nori augintinio?
- Ką darysiu su gyvūnu atostogų metu?
Gyvenimas su augintiniais – tai ne priedas, o gyvenimo būdas
Visa tai, apie ką kalbėjome – hormonai, kraujospūdis, fizinis aktyvumas, emocinė sveikata – sudaro vieną bendrą paveikslą. Gyvūnai nėra sveikatos priedas ar madinga tendencija. Jie yra dalis to, kaip žmonės natūraliai gyvena ir klesti.
Mes esame socialinės būtybės, bet mūsų socialumas neapsiriboja tik žmonėmis. Ryšys su gyvūnais yra senas, gilus ir biologiškai įsišaknijęs. Kai mes jį ignoruojame – gyvendami izoliuotai, be kontakto su gamta ir gyvomis būtybėmis – mes prarandame kažką svarbaus.
Tai nereiškia, kad kiekvienas privalo turėti augintinį. Bet jei jūs galvojate apie savo sveikatą holistiškai – ne tik kaip apie tai, ką valgote ar kiek sportuojate, bet ir kaip apie tai, kaip jaučiatės, su kuo esate, kas suteikia jūsų dienoms prasmę – tada gyvūnai yra labai verta svarstyti dalis to paveikslo.
Pradėkite nuo mažo, jei dar neturite augintinio: aplankykite draugą su šunimi, savanoriaukite gyvūnų prieglaudoje, pasirūpinkite kaimyno kate jo atostogų metu. Pajusite skirtumą. O tada galėsite nuspręsti, ar norite to daugiau savo gyvenime.
Sveikata – tai ne tik tai, kas vyksta laboratorijoje ar gydytojo kabinete. Ji vyksta ir tada, kai šuo padeda galvą ant jūsų kelių, kai katė murkia ant jūsų krūtinės, kai žiūrite į akvariumą ir tiesiog… kvėpuojate. Kartais paprasčiausi dalykai yra patys galingiausi.
