Kodėl širdis nusipelno daugiau dėmesio nei kartą per metus pas šeimos gydytoją
Daugelis iš mūsų širdį prisimena tik tada, kai ji pradeda „kalbėti” – kai pasijuntame trumpakvapiai, kai širdis ima plakti neįprastai, kai krūtinėje atsiranda tas keistas spaudimas. Bet širdis dirba be pertraukos – apie 100 000 kartų per dieną, kiekvieną minutę pumpuodama kraują per tūkstančius kilometrų kraujagyslių. Ir dažniausiai ji tai daro tyliai, neprašydama jokio dėmesio.
Problema ta, kad širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje vis dar yra pagrindinė mirties priežastis. Statistika nėra linksma – daugiau nei pusė visų mirčių mūsų šalyje siejamos būtent su širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais. Ir kas labiausiai gąsdina – daugelis šių ligų vystosi metų metus be jokių akivaizdžių simptomų. Žmogus jaučiasi gerai, gyvena įprastą gyvenimą, o kraujagyslės tuo metu po truputį siaurėja, spaudimas kyla, širdies raumuo silpnėja.
Gera žinia ta, kad širdies sveikatos tyrimas – tai ne kažkoks sudėtingas ar brangus reikalas. Daugelį pagrindinių rodiklių galima patikrinti per eilinį vizitą pas gydytoją. Svarbiausia žinoti, ką tiksliai reikia tikrinti, kaip dažnai ir ką tie rezultatai iš tikrųjų reiškia.
Kraujospūdis – tas rodiklis, kurį visi žino, bet mažai kas tikrina reguliariai
Pradėkime nuo paprasčiausio ir kartu vieno svarbiausių rodiklių. Kraujospūdis – tai jėga, kuria kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles. Kai jis per aukštas, kraujagyslės nuolat patiria per didelę apkrovą, o tai ilgainiui sukelia jų pažeidimus, aterosklerozę, širdies priepuolius ir insulto riziką.
Normalus kraujospūdis yra iki 120/80 mmHg. Kai viršutinis (sistolininis) skaičius siekia 130–139 arba apatinis (diastolininis) – 80–89, kalbame apie padidėjusį kraujospūdį, dar vadinamą prehipertenzija. Hipertenzija diagnozuojama tada, kai rodmenys nuolat viršija 140/90 mmHg.
Kada tikrinti? Jei esate jaunas ir sveikas – bent kartą per dvejus metus. Jei jau turite padidėjusio kraujospūdžio tendencijų arba jums per 40 – bent kartą per metus, o geriausia – reguliariai namuose. Šiandien kraujospūdžio matuokliai yra prieinami ir nebrangūs, tad nėra jokios priežasties to nedaryti.
Svarbus niuansas: kraujospūdį reikia matuoti teisingai. Atsisėskite, pailsėkite 5 minutes, nekalbėkite matavimo metu, ranka turi būti širdies lygyje. Vienas matavimas nieko nepasako – svarbu stebėti tendenciją kelių dienų ar savaičių bėgyje. Jei namuose nuolat fiksuojate 130/85 ar daugiau – tai jau signalas kreiptis į gydytoją.
Cholesterolio tyrimas: ne tik „blogas” ir „geras”, bet ir santykis tarp jų
Cholesterolis – žodis, kurį daugelis girdi ir iš karto galvoja: „blogai”. Bet iš tikrųjų cholesterolis yra būtinas organizmui – jis dalyvauja kuriant ląstelių membranas, hormonus, vitamino D sintezėje. Problema kyla tada, kai jo per daug arba kai jo frakcijų santykis yra nepalankus.
Pilnas lipidų profilis apima kelis rodiklius:
- Bendras cholesterolis – norma iki 5,0 mmol/l
- MTL (mažo tankio lipoproteinai) – vadinamasis „blogas” cholesterolis, norma iki 3,0 mmol/l (jei turite širdies ligų rizikos veiksnių – iki 1,8 mmol/l)
- DTL (didelio tankio lipoproteinai) – „geras” cholesterolis, kuo daugiau, tuo geriau; norma vyrams virš 1,0 mmol/l, moterims – virš 1,2 mmol/l
- Trigliceridai – norma iki 1,7 mmol/l
Kada atlikti šį tyrimą? Vyrams nuo 35 metų, moterims nuo 45 metų – bent kartą per penkerius metus, jei rezultatai normalūs. Bet jei šeimoje buvo širdies ligų, jei rūkote, jei turite antsvorio ar diabeto – pradėkite tikrintis anksčiau, nuo 20–25 metų, ir darykite tai dažniau.
Svarbu žinoti: cholesterolio tyrimas turi būti atliekamas nevalgius (bent 9–12 valandų). Prieš tyrimą nevartokite alkoholio, stenkitės išvengti didelio fizinio krūvio. Jei rezultatai ribiniai – gydytojas gali rekomenduoti pakartoti tyrimą po kelių savaičių, nes vienas matavimas ne visada atspindi tikrą situaciją.
EKG ir echokardiografija – kada pakanka paprastos, o kada reikia išsamesnės diagnostikos
Elektrokardiograma (EKG) – tai širdies elektrinės veiklos įrašas. Procedūra paprasta, neskausminga ir greita – trunka vos kelias minutes. EKG padeda aptikti širdies ritmo sutrikimus, persirgto infarkto žymes, širdies perkrovos požymius.
Tačiau EKG turi ribotumų. Ji fiksuoja širdies darbą tik tą akimirką, kai atliekama. Jei žmogus kartais jaučia širdies plakimo sutrikimus, bet jų nėra tyrimo metu – EKG nieko neparodys. Tokiais atvejais gydytojas gali skirti Holterio monitoringą – tai nešiojamas EKG aparatas, kuris fiksuoja širdies darbą 24–48 valandas ar net ilgiau.
Echokardiografija (širdies ultragarsas) – tai jau kitas lygis. Šio tyrimo metu galima pamatyti širdies struktūrą, įvertinti vožtuvų būklę, širdies raumens susitraukimo funkciją, išmatavus įvairius parametrus nustatyti, ar širdis dirba efektyviai. Šis tyrimas rekomenduojamas:
- Jei EKG rodo anomalijas
- Jei jaučiate dusulį, nuovargį, kojų patinimą
- Jei gydytojas auskultuodamas girdi širdies ūžesius
- Jei šeimoje buvo širdies raumenų ligų (kardiomiopatijų)
- Jei sergate hipertenzija ilgą laiką ir reikia įvertinti, ar ji jau paveikė širdį
Sveikiems žmonėms be nusiskundimų profilaktinė echokardiografija nėra būtina kiekvienais metais. Tačiau jei esate vyresnis nei 50 metų ir dar niekada nedarėte – verta pasitarti su gydytoju dėl bent vieno bazinio tyrimo.
Kraujo tyrimai, apie kuriuos retai kalbama, bet kurie daug pasako
Be cholesterolio, yra keletas kitų kraujo rodiklių, kurie tiesiogiai susiję su širdies sveikata ir kuriuos verta žinoti.
Gliukozė ir HbA1c. Cukrinis diabetas – vienas didžiausių širdies ligų rizikos veiksnių. Lėtai kylantis cukraus kiekis kraujyje pažeidžia kraujagyslių sieneles, skatina aterosklerozę. Gliukozės kiekis nevalgius turėtų būti mažesnis nei 5,6 mmol/l. HbA1c (glikuotas hemoglobinas) parodo vidutinį cukraus lygį per pastaruosius 2–3 mėnesius – tai daug informatyvesnis rodiklis nei vienkartinis gliukozės matavimas.
C reaktyvinis baltymas (CRB) ir hsCRB. Uždegimas organizme – tai vienas iš aterosklerozės vystymosi variklių. Jautrusis CRB (hsCRB) gali padėti įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką net tada, kai kiti rodikliai atrodo normalūs. Jei hsCRB viršija 3 mg/l, tai jau yra signalas atidžiau stebėti širdies sveikatą.
Homocisteinas. Šis aminorūgšties metabolitas, kai jo per daug kraujyje, pažeidžia kraujagyslių sieneles ir skatina kraujo krešulių susidarymą. Padidėjęs homocisteino lygis dažnai siejamas su B grupės vitaminų (ypač B12, B6 ir folio rūgšties) trūkumu. Normalus lygis – iki 15 µmol/l, idealiai – iki 10 µmol/l.
Skydliaukės hormonai (TSH). Skydliaukė ir širdis yra glaudžiai susijusios. Tiek per aktyvi (hipertirozė), tiek per lėta (hipotirozė) skydliaukė gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, paveikti kraujospūdį ir cholesterolio lygį. TSH tyrimas turėtų būti įtrauktas į reguliarų profilaktinį tikrinimąsi, ypač moterims po 40 metų.
Streso testas ir kiti funkciniai tyrimai – kada jie tikrai reikalingi
Streso testas (krūvio EKG) – tai EKG tyrimas, atliekamas fizinio krūvio metu (dažniausiai bėgant ant bėgimo takelio arba minkant dviratį). Šio tyrimo tikslas – pamatyti, kaip širdis reaguoja į padidėjusį krūvį, ar neatsirado kraujotakos sutrikimų, kurie ramybės būsenoje nematomi.
Šis tyrimas rekomenduojamas:
- Žmonėms, kurie planuoja pradėti intensyvų sportavimą ir turi rizikos veiksnių
- Tiems, kurie jaučia krūtinės skausmą ar dusulį fizinio krūvio metu
- Po širdies infarkto ar kitų širdies įvykių, siekiant įvertinti atsigavimą
- Vyresniems nei 45 metų vyrams ir vyresniems nei 55 metų moterims, kurie turi kelis rizikos veiksnius
Koronarinė kompiuterinė tomografija (KT) su kalcio indekso nustatymu – tai modernesnė diagnostikos priemonė. Ji leidžia vizualizuoti vainikinių arterijų būklę ir nustatyti, kiek kalcio nusėdę kraujagyslių sienelėse. Kalcio indeksas 0 reiškia labai mažą riziką, o aukšti indeksai (virš 300–400) signalizuoja apie reikšmingą aterosklerozę net ir tada, kai žmogus nejaučia jokių simptomų.
Svarbu suprasti: ne visi šie tyrimai reikalingi kiekvienam. Gydytojas, įvertinęs jūsų amžių, rizikos veiksnius, simptomus ir ankstesnių tyrimų rezultatus, parenka tinkamą diagnostikos planą. Nereikia pačiam bėgti ir daryti visų tyrimų iš eilės – tai ne tik brangu, bet ir gali sukelti nereikalingą nerimą dėl ribinių rezultatų, kurie gali neturėti jokios klinikinės reikšmės.
Rizikos veiksniai, kuriuos verta žinoti apie save
Širdies sveikatos tyrimas – tai ne tik analizės ir aparatai. Labai svarbu suprasti savo asmeninę riziką, nes nuo jos priklauso, kokie tyrimai jums reikalingi ir kaip dažnai juos reikia kartoti.
Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai:
- Amžius – vyrams nuo 45 metų, moterims nuo 55 metų rizika ženkliai auga
- Lytis – vyrai statistiškai serga dažniau ir anksčiau, tačiau moterims po menopauzės rizika greitai išsilygina
- Šeimos istorija – jei tėvas ar brolis sirgo širdies liga iki 55 metų, o motina ar sesuo – iki 65 metų, tai reikšmingas rizikos veiksnys
- Rūkymas – net ir „lengvas” rūkymas keliais cigaretėmis per dieną reikšmingai didina riziką
- Hipertenzija – ypač nekontroliuojama
- Diabetas – net ir prediabetas jau kelia riziką
- Nutukimas – ypač pilvo tipo, kai riebalai kaupiasi aplink vidaus organus
- Fizinis neaktyvumas – sėdimas gyvenimo būdas yra nepriklausomas rizikos veiksnys
- Stresas ir miegas – lėtinis stresas ir miego trūkumas tiesiogiai veikia širdies sveikatą
Europos kardiologų draugija yra sukūrusi SCORE2 rizikos skaičiuoklę, kuri, įvertinus pagrindinius rodiklius, apskaičiuoja 10 metų širdies ir kraujagyslių įvykio tikimybę. Jūsų šeimos gydytojas gali šią skaičiuoklę naudoti ir pagal gautą rezultatą rekomenduoti tolesnę diagnostiką ar gydymą.
Širdies tyrimas – ne tik gydytojo kabinete, bet ir kasdienybėje
Geriausias širdies tyrimas – tai ne tik laboratoriniai rodikliai, bet ir tai, kaip jūs jaučiatės kiekvieną dieną. Yra keletas dalykų, kuriuos verta stebėti patiems:
Ramybės pulsas. Normalus ramybės pulsas – 60–100 k./min. Sportininkams jis gali būti žemesnis (50–60), ir tai normalu. Tačiau jei jūsų pulsas ramybėje nuolat viršija 90–100 k./min. – verta pasitarti su gydytoju. Taip pat stebėkite, ar pulsas ritmingas – nereguliarūs plakimai gali signalizuoti apie prieširdžių virpėjimą ar kitus ritmo sutrikimus.
Fizinio krūvio tolerancija. Jei pastebite, kad tas pats fizinis krūvis, kurį anksčiau atlikdavote lengvai, dabar sukelia dusulį ar nuovargį – tai svarbus signalas. Širdies funkcija gali prastėti palaipsniui, ir žmogus dažnai to nepastebi, nes nesąmoningai mažina aktyvumą.
Kojų patinimas. Vakare patinusios kojos gali būti širdies nepakankamumo požymis. Žinoma, jos gali tinti ir dėl venų problemų, ilgo sėdėjimo, karščio – bet jei tai nauja, neįprasta ir lydima kitų simptomų, verta kreiptis į gydytoją.
Miegas ir knarkimas. Miego apnėja – tai būklė, kai miego metu periodiškai sustoja kvėpavimas. Ji reikšmingai didina hipertenzijos, širdies ritmo sutrikimų ir širdies nepakankamumo riziką. Jei jūsų partneris sako, kad knarkiate ir kartais sustojate kvėpuoti – tai tikrai verta ištirti.
Praktinė rekomendacija: sukurkite sau paprastą „širdies sveikatos žurnalą”. Kartą per savaitę užsirašykite kraujospūdį, pulsą, savo savijautą. Per kelis mėnesius susidaro aiški tendencija, kurią galite parodyti gydytojui – tai daug informatyviau nei vienas matavimas kabinete.
Kai tyrimai tampa gyvenimo būdu, o ne baimės priežastimi
Širdies sveikatos tyrimas nėra kažkas, ko reikia bijoti ar atidėlioti. Tai tiesiog dalis sąmoningo požiūrio į savo kūną – kaip reguliarus automobilio techninis patikrinimas, tik daug svarbesnio „automobilio”.
Konkrečiai, ką rekomenduojama daryti pagal amžių:
20–35 metai: Bent kartą per dvejus metus – kraujospūdis. Jei yra rizikos veiksnių (rūkymas, šeimos istorija, antsvoris) – cholesterolio tyrimas. Sveikas gyvenimo būdas šiame amžiuje – tai investicija, kuri atsiperka po 20–30 metų.
35–50 metai: Kasmetinis kraujospūdžio matavimas, kas 3–5 metus – lipidų profilis, gliukozė. EKG – bent kartą, ypač vyrams. Jei yra keletas rizikos veiksnių – konsultacija su kardiologu dėl išsamesnio tyrimo plano.
50+ metai: Kasmetinis kompleksinis tikrinimas – kraujospūdis, lipidai, gliukozė, EKG. Echokardiografija – bent kartą. Vyresniems nei 65 metų – reguliarus stebėjimas, nes šiame amžiuje net ir nedideli pokyčiai gali greitai progresuoti.
Svarbiausia – nepanikuoti dėl kiekvieno nukrypimo nuo normos, bet ir nepamiršti, kad „jaučiuosi gerai” nėra diagnostikos metodas. Širdies ir kraujagyslių ligos dažnai vystosi tyliai, ir jų prevencija bei ankstyvoji diagnostika – tai geriausias būdas gyventi ilgai ir kokybiškai.
Širdis – tai ne tik biologinis siurblys. Kultūriškai ir simboliškai ji yra mūsų gyvybės centras. Ir ji tikrai nusipelno to, kad mes jai skirtume bent tiek dėmesio, kiek skiriame telefono baterijai ar automobilio degalų bakui. Tik šios baterijos nepakeisite – tad prižiūrėkite ją, kol ji dar veikia puikiai.
