Kas yra tas KMI ir kodėl visi apie jį kalba
Turbūt kiekvienas bent kartą gyvenime yra skaičiavęs savo kūno masės indeksą. Tas paprastas skaičius, gautas padalinus svorį kilogramais iš ūgio metrais kvadratu, tarsi turėtų pasakyti viską apie tai, ar esi sveikas, ar ne. Gydytojai jį naudoja, draudimo bendrovės juo remiasi, o sporto salių instruktoriai dažnai pirmiausia paklausia būtent šio rodiklio.
Bet ar iš tikrųjų vienas skaičius gali apibūdinti tokį sudėtingą dalyką kaip žmogaus sveikata? Atsakymas, kaip dažnai būna, nėra nei taip, nei ne. Tiesa, kaip visada, slypi kažkur per vidurį, ir norint ją suprasti, reikia šiek tiek giliau pažvelgti į tai, iš kur šis indeksas atsirado, ką jis iš tikrųjų matuoja ir kur jo ribos.
KMI istorija prasideda XIX amžiuje, kai belgų matematikas ir statistikas Adolphe Quetelet sukūrė šią formulę. Svarbu pažymėti, kad jis buvo matematikas, o ne medikas. Jo tikslas buvo aprašyti vidutinį žmogų statistiniais metodais, o ne diagnozuoti ligas ar vertinti individualią sveikatą. Tik XX amžiaus antroje pusėje ši formulė buvo pradėta naudoti medicinos praktikoje, o 1972 metais fiziologas Ancel Keys ją pavadino kūno masės indeksu ir pasiūlė kaip patogų epidemiologinių tyrimų įrankį.
Ką skaičiai iš tikrųjų reiškia
Pagal dabartinę klasifikaciją, kurią naudoja Pasaulio sveikatos organizacija, KMI skirstomas taip:
- Mažiau nei 18,5 – nepakankamas svoris
- 18,5–24,9 – normalus svoris
- 25–29,9 – antsvoris
- 30 ir daugiau – nutukimas
Skamba paprastai ir aiškiai. Bet problema ta, kad šios ribos buvo nustatytos remiantis daugiausia baltosios rasės europiečių duomenimis. Azijietiškos kilmės žmonėms, pavyzdžiui, nutukimo rizika atsiranda jau esant KMI apie 23–25, nes jų kūno sudėtis ir riebalų pasiskirstymas skiriasi. Tai reiškia, kad tas pats skaičius skirtingiems žmonėms gali reikšti visiškai skirtingus dalykus.
Be to, KMI formulė visiškai neatskiria raumenų masės nuo riebalų masės. Raumenys yra sunkesni už riebalus, tad sportininkai, kurie intensyviai treniruojasi ir turi daug raumenų, dažnai patenka į „antsvoris” ar net „nutukimas” kategoriją, nors jų sveikata gali būti puiki. Tuo pačiu metu žmogus, kurio KMI yra „normalus”, gali turėti labai daug vidaus organų riebalų ir būti metaboliškai nesveikesnis.
Riebalai riebalams nelygūs – kur jie kaupiasi, svarbu
Vienas iš didžiausių KMI trūkumų yra tas, kad jis neatsako į klausimą, kur riebalai yra sukaupti. O tai, pasirodo, yra kritiškai svarbu. Moksliniai tyrimai nuosekliai rodo, kad pilvo srityje (viscerinis nutukimas) sukaupti riebalai yra žymiai pavojingesni sveikatai nei tie, kurie kaupiasi ant šlaunų ar sėdmenų.
Visceraliniai riebalai – tai riebalai, supantys vidaus organus: kepenis, kasą, žarnyną. Jie aktyviai išskiria uždegimą skatinančias medžiagas, sutrikdo insulino veikimą ir didina širdies ligų, 2 tipo diabeto bei kai kurių vėžio formų riziką. Žmogus su KMI 27 ir dideliu pilvo apimties rodikliu gali būti žymiai didesnėje rizikoje nei žmogus su KMI 30, bet sveiku riebalų pasiskirstymu.
Štai kodėl daugelis sveikatos specialistų šiandien rekomenduoja papildomai matuoti juosmens apimtį arba juosmens ir klubų santykį. Praktinė rekomendacija: moterims juosmens apimtis neturėtų viršyti 80 cm, vyrams – 94 cm. Jei šie rodikliai viršijami, metabolinė rizika pradeda augti nepriklausomai nuo KMI.
Taip pat verta žinoti apie vadinamąjį „metaboliškai sveiką nutukimą” – tai reiškinys, kai žmogus pagal KMI patenka į nutukimo kategoriją, tačiau jo kraujo spaudimas, cukraus kiekis kraujyje, cholesterolio rodikliai ir kiti metaboliniai žymenys yra visiškai normalūs. Ir atvirkščiai – „metaboliškai nesveiki normalaus svorio” žmonės, kurių KMI yra puikus, bet metaboliniai rodikliai – prasti.
Sportuojantys žmonės ir KMI paradoksas
Jei kada nors žiūrėjote į profesionalių sportininkų KMI, tikriausiai pastebėjote kai ką įdomaus. Legendinis krepšininkas LeBron Jamesas turi KMI apie 27–28, kas oficialiai reiškia „antsvorį”. Daugelis profesionalių regbio žaidėjų pagal KMI patenka į „nutukimo” kategoriją. Tai absurdiška, bet tai yra tikra KMI formulės problema.
Raumenų audinys yra maždaug 18% tankesnis už riebalų audinį. Tai reiškia, kad du žmonės, turintys tą patį ūgį ir svorį, gali turėti visiškai skirtingą kūno sudėtį. Vienas gali turėti 30% kūno riebalų, kitas – 15%. KMI šio skirtumo nematys.
Jei aktyviai sportuojate, ypač jei keliate svorius ar užsiimate jėgos treniruotėmis, KMI jums yra ypač netinkamas rodiklis. Geriau naudoti kūno sudėties analizę (bioelektrinę impedanso analizę), odos raukšlių matavimą ar DEXA skenavimą, kuris yra tiksliausia kūno sudėties matavimo metodika.
Praktinis patarimas tiems, kurie sportuoja: neverskite savęs į KMI „normalaus svorio” kategoriją mažinant raumenų masę. Tai būtų priešinga sveikatos kryptis. Geriau sekite savo jėgos rodiklius, ištvermę, kaip jaučiatės, ir papildomus sveikatos žymenis.
Psichologinis KMI poveikis – apie tai kalbama per mažai
Yra dar vienas aspektas, kurį sveikatos specialistai vis dažniau kelia: kaip KMI kategorijos veikia žmonių psichologinę sveikatą ir santykį su savo kūnu. Kai gydytojas pasako, kad esi „nutukęs” pagal KMI, net jei jauti puikiai ir esi aktyvus, tai gali turėti realių psichologinių pasekmių.
Tyrimai rodo, kad žmonės, kuriems medicinos specialistai pabrėžia jų KMI ir svorį, dažniau vengia gydytojų vizitų, patiria didesnį stresą ir nerimą dėl savo kūno, o tai gali lemti prastesnius sveikatos rezultatus ilgalaikėje perspektyvoje. Tai vadinama „stigmatizacija dėl svorio” ir tai yra rimta problema sveikatos apsaugos sistemoje.
Be to, obsesinis fokusavimasis į KMI gali prisidėti prie nesveiko santykio su maistu ir kūnu. Žmonės, kurie nuolat seka savo KMI ir bando jį „pataisyti”, kartais patenka į jojo efekto spąstus – nuolatinius svorio svyravimus, kurie ilgalaikėje perspektyvoje yra žalingesni nei stabilus, nors ir šiek tiek aukštesnis svoris.
Sveikos gyvensenos požiūriu, sveikata yra žymiai daugiau nei skaičius. Ji apima energijos lygį, miego kokybę, emocinę gerovę, judėjimo galimybes, socialinį aktyvumą. KMI nepamatuoja nė vieno iš šių dalykų.
Ką matuoti vietoj KMI arba kartu su juo
Tai nereiškia, kad KMI reikia visiškai atmesti. Jis išlieka naudingas kaip grubas populiacijos lygio rodiklis ir gali būti vienas iš daugelio vertinimo įrankių. Bet jei norite tikrai suprasti savo sveikatos būklę, štai ką verta papildomai stebėti:
Juosmens apimtis. Tai vienas paprasčiausių ir informatyviausių rodiklių. Matuokite juosmens apimtį ryte, tuščiu skrandžiu, matuojimo juostą laikydami horizontaliai ties bambos lygiu. Reguliarus matavimas kas 4–6 savaites gali parodyti tendencijas, kurių svoris ar KMI neparodys.
Kraujospūdis. Normalus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg. Nuolat padidėjęs kraujospūdis yra vienas rimčiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, ir jis niekaip nesusijęs su KMI.
Gliukozės kiekis kraujyje nevalgius. Normalus rodiklis yra mažiau nei 5,6 mmol/l. Padidėjęs gliukozės kiekis gali rodyti prediabetą ar diabetą, kuris gali išsivystyti ir žmonėms su „normaliu” KMI.
Cholesterolio profilis. Svarbu ne tik bendras cholesterolio kiekis, bet ir HDL („gerojo”) bei LDL („blogojo”) cholesterolio santykis, taip pat trigliceridų kiekis.
Funkcinė fizinė būklė. Kaip greitai pavargstate lipant laiptais? Ar galite atlikti 10 atsispaudimų? Koks jūsų raumenų jėgos ir ištvermės lygis? Šie rodikliai dažnai geriau atspindi tikrąją sveikatą nei bet koks skaičius.
Miego kokybė ir energijos lygis. Jei nuolat jaučiatės pavargę, net miegodami 7–8 valandas, tai signalas, kad kažkas negerai, nepriklausomai nuo KMI.
Kai KMI vis dėlto yra naudingas
Būtų nesąžininga visiškai nubraukti KMI kaip nenaudingą rodiklį. Jis turi savo vietą ir savo paskirtį, tiesiog reikia suprasti, kur jis veikia ir kur ne.
Populiacijos lygio tyrimuose KMI yra vertingas kaip greitas ir pigus rodiklis, leidžiantis stebėti nutukimo tendencijas visuomenėje. Jis padeda epidemiologams suprasti, kaip kinta gyventojų sveikatos tendencijos laikui bėgant ir tarp skirtingų regionų.
Labai aukštas KMI (virš 35–40) dažniausiai tikrai rodo sveikatos problemas, nes tokiu atveju net ir didelė raumenų masė negali paaiškinti tokio svorio. Šiame diapazone KMI koreliacija su metabolinėmis ligomis yra stipresnė.
Taip pat KMI gali būti naudingas kaip pradinis orientyras žmonėms, kurie niekada nesidomėjo savo sveikata ir nori turėti kažkokį atskaitos tašką. Bet jis turėtų būti tik pirmas žingsnis, o ne galutinis atsakymas.
Svarbu ir tai, kad KMI yra nemokamas ir nereikalauja jokios įrangos. Tai daro jį prieinamu visiems, skirtingai nuo DEXA skenavimo ar detalios kraujo analizės. Todėl jis išlieka naudingas kaip grubas orientyras, ypač ten, kur sudėtingesnės diagnostikos galimybės ribotos.
Sveikata yra procesas, o ne skaičius ant svarstyklių
Galiausiai, visa ši diskusija apie KMI veda prie svarbesnio klausimo: ką mes iš tikrųjų turime omenyje, kai kalbame apie sveikatą? Jei sveikata yra tik skaičius, tada KMI – puikus įrankis. Bet jei sveikata yra tai, kaip jaučiatės, kaip funkcionuojate, kokia yra jūsų gyvenimo kokybė – tada vienas skaičius yra akivaizdžiai nepakankamas.
Šiuolaikinė sveikatos mokslo kryptis, vadinama „sveikata nepriklausomai nuo dydžio” (angl. Health at Every Size), siūlo kitokį požiūrį: vietoj to, kad obsesiškai siektume tam tikro svorio ar KMI, geriau sutelkime dėmesį į sveikas elgsenas – judėjimą, kurį mėgstame, maistingą ir malonų valgymą, gerą miegą, streso valdymą, socialinius ryšius. Tyrimai rodo, kad šios elgsenos gerina sveikatos rodiklius nepriklausomai nuo to, ar svoris keičiasi.
Praktiškai tai reiškia: jei jūsų KMI yra „antsvoris”, bet jūs reguliariai sportuojate, gerai miegote, jūsų kraujospūdis ir cukraus kiekis kraujyje normalūs, jaučiatės energingi – galbūt nereikia panikuoti ir badauti, kad patektumėte į „normalaus svorio” kategoriją. Kita vertus, jei jūsų KMI yra „normalus”, bet jūs nesportuojate, prastai miegote, jaučiatės nuolat pavargę – tai signalas, kad reikia keisti gyvenimo būdą, net jei skaičius atrodo gerai.
KMI yra įrankis. Kaip ir bet kuris įrankis, jis naudingas, kai naudojamas tinkamoje situacijoje ir tinkamu būdu. Bet kai plaktuku bandome sukti varžtą – rezultatai būna prasti. Taip pat ir su KMI: kai jį naudojame kaip vienintelį ir galutinį sveikatos vertinimo kriterijų, prarandame daug svarbios informacijos ir rizikuojame priimti neteisingus sprendimus tiek dėl savo sveikatos, tiek dėl kitų žmonių.
Todėl kitą kartą, kai skaičiuosite savo KMI, žiūrėkite į jį kaip į vieną iš daugelio gabalėlių didelėje sveikatos dėlionėje – ne kaip į nuosprendį, o kaip į informaciją, kurią verta apsvarstyti kartu su kitais rodikliais ir, svarbiausia, kartu su tuo, kaip iš tikrųjų jaučiatės kiekvieną dieną.
